Šį penktadienį agentūra „Standard & Poor's“ sumažino JAV skolos reitingą, tai įvyko pirmą kartą istorijoje. Įmonių akcijų kainos visame pasaulyje reagavo smukimais, nematytais nuo 2008-ųjų, prieškrizinių laikų.
Ar besitelkianti įtampa pasaulyje Lietuvai išties baigsis liūdnai, dar sunku pasakyti. SEB bankas savo prognozių, kad Lietuva šįmet augs 6,5 proc., o kitąmet 5 proc., dar nekoreguoja – bet itin atidžiai seka, kas vyksta pasaulyje, sako SEB analitikas Gitanas Nausėda.
Įmonėms jau neramu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Sigitas Besagirskas pabrėžia, kad Lietuvos įmonės jau jaučia įtampą – eksporto užsakymai kelia vis mažiau optimizmo. O būtent prieš metus augti ėmęs eksportas yra beprasidedančio Lietuvos atsigavimo šaltinis.
„Nuotaikos lengvai grėsmingos. Jau kelis mėnesius iš įmonių girdime, kad užsienio partneriai vėl vengia sudaryti kontraktus ilgesniam laikotarpiui. Vyrauja trumpalaikiai kontraktai. Įmonės stabdo planus plėsti gamybą, kurti naujas darbo vietas.
Prasidės lėto augimo laikotarpis – kitaip sakant, stagnacija su augimo požymiais. Drastiško šalies atsigavimo, kuris analitikų buvo prognozuojamas metų pradžioje, nebus. Akivaizdu, kad netikrumo laikotarpis truks ilgai, nes jis susijęs su JAV rinkos nestabilumu“, - sakė analitikas.
Pasak S.Besagirsko, mažai tikėtina, kad jos griebsis investuoti ar samdyti daugiau darbuotojų. Todėl pramonininkų ekspertai svarsto peržiūrėti kitų metų šalies ekonomikos augimo prognozę – mažinti ją nuo prognozuotų 4 procentų.
Viską lems ES ir JAV
„Tai, kas vyksta pastarąją savaitę, yra rimti dalykai, juos reikia stebėti ir vertinti rimtai. Bet dar anksti skaičiuoti, kokio dydžio nuostolius jie lems. Nes dar nematome tikrojo įvykių masto ir nežinome būsimos jų plėtros. Manau, daug kas išsispręs per artimiausius mėnesius, Spręsti, koks bus mums svarbių rinkų augimo sulėtėjimas ir kokie dėl to bus Lietuvos nuostoliai, bus galima tada, kai pasimatys, ar JAV ir ES yra noro tvarkytis su krize, bei kai pamatysime, kas vyksta Ispanijoje ir Italijoje.
Tarpbankinis skolinimas vyksta sklandžiai, centriniai bankai rodo norą įlieti tiek likvidumo, kiek reikės: JAV federalinis rezervų bankas sprendžia pratęsti pinigų spausdinimą, Europos centrinis bankas parodė norą pirkti Ispanijos ir Italijos obligacijas. Bet šios priemonės – tik gaisro gesinimas. Tik tada, kai probleminėse valstybėse bus karpomos išlaidos ir didinami mokesčiai, bus galima sakyti, kad politikai į situaciją reaguoja adekvačiai“, - sakė G.Nausėda.
Bankai nebankrutuoja, tad viskas gerai?
Jis lygina, kad nors akcijų kainų kritimas ir primena 2008-ųjų pabaigą, tačiau, skirtingai nuo tų laikų, bankai jaučiasi tvirtai.
„Kreditavimas nesustojo. Likvidumo įtampa yra, tačiau situacija yra patrauklesnė, nei 2008-ųjų gale, kai paskolų išdavimas buvo sustojęs. Finansų institucijų situacija ir laikysena yra kitokie, nes kol Graikija ir kitos probleminės šalys neatsidūrė artimoje bankrotui situacijoje, tol negalima sakyti, kad bankai patyrė ženklių nuostolių ir keičia savo politiką.
Akcijų kainų kritimas investuotojams yra ženklus nuostolis – ir verslas, ir gyventojai skaičiuoja savo investicijų portfelio mažėjimą. Jau matyti, kad gyventojų ir verslo lūkesčiai yra stipriai sumažėję. Dar ankstyva mąstyti, kiek smarkiai tai paveiks jų išlaidų planus.
Bet jei šalių problemos nebus sprendžiamos, jei finansų rinkos pradės baimintis, kad galimas dar vienas JAV kredito reitingo sumažinimas, kad Italija ir Ispanija nesprendžia namų darbų, gali būti, kad padėtis bus ne geresnė, nei 2009-aisiais“, - sakė G.Nausėda.
Mažiau pasiskolinai – ramiau gyveni
S.Besagirsko nuomone, didžiąją Lietuvos užsakovę Vokietiją slėgs jos pastangos gelbėti bankrutuojančias pietų Europos valstybes. „Todėl sulėtėsime ir mes“, - prognozavo S.Besagirskas. Be to, pinganti nafta mažins Rusijos ekonomikos galią – į šią šalį irgi keliauja nemaža dalis Lietuvos eksporto.
Bet pasak S.Besagirsko, toks ekonomikos kritimas, kaip 2009-aisiais, Lietuvoje nepasikartos: „Tada sprogo nekilnojamojo turto burbulas, į kurį buvo investuota daug pinigų. Pakankamai daug gyventojų turėjo paskolų, o įmonių veikla tiesiogiai priklausė nuo priėjimo prie pigių paskolų.
Dabar įmonių paskolų yra sumažėję – jos paskolų negauna arba pačios nenori imti. Pasaulyje gali sprogti žaliavų burbulas, tačiau jame Lietuva nedalyvauja, tad nenukentės.“
Šiuo metu Lietuvos verslas stipresnis, dauguma įmonių gamina unikalesnę produkciją, su kuria lengviau įsitvirtinti nišose. „Turime nemažai inovatyvių įmonių. Todėl nematau prielaidų, kad ekonomika liautųsi augti net esant pesimistiniam scenarijui“, - sakė S.Besagirskas.
Padės ir santaupos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nesitikintis, kad problemos akcijų rinkose virs nauju pasauliniu nuosmukiu.
„Bet kuriuo atveju poveikis būtų kur kas mažesnis, nei 2009 metais. Įmonės yra reikšmingai sumažinę skolas, gyventojų santaupos pastaraisiais mėnesiais prilygsta įsipareigojimams – pirmą kartą nuo 2007 metų. Todėl jie neturi poreikio tiek mažinti vartojimą, kaip 2008-ųjų gale ar 2009-aisiais. Lėtėjimas gali būti, bet nebus nieko panašaus į 2009-uosius“, - sakė N.Mačiulis.
Optimizmo, kad Lietuvai negresia toks kritimas, kaip prieš kelerius metus, kelia ir sutvirtėjusios šalies įmonės, ir palyginti tvirta Vokietijos padėtis. Šios užsakymai Lietuvos įmonėms, pasak N.Mačiulio, net ir blogiausiu atveju neturėtų nusmukti ketvirčiu, kaip buvo 2009-aisiais.
Bet iki šiol optimistiškos nedarbo mažėjimo bei algų Lietuvoje augimo prognozės pasitvirtins tik jei didžiųjų valstybių vadovai bei jų bankai sugebės išvengti rimtesnių problemų.
„Jei prasidėtų rimtesnė recesija – algų pokyčių prognozėse daug kas pasikeistų“, - sakė N.Mačiulis.