Banko naujausiose prognozėse nurodyta, jog algos šįmet didės 3,8 proc. (vasarį prognozuota 2,9 proc.), o kitąmet 5,4 proc. (anksčiau prognozuota beveik tiek pat - 5,4 proc.).
Nedarbo prognozių bankas nekeitė - metų gale jis bus 15,5 procento.
„Didėjant darbuotojų paklausai, atsiranda problema dėl darbuotojų įgūdžių ir darbdavių poreikių neatitikimo. Tebesant nemažam nedarbui, jau kurį laiką daugėja įmonių, kurios kaip jų veiklą ribojantį veiksnį nurodo darbuotojų trūkumą.
Atsirandančią įgūdžių ir poreikių neatitikimo problemą iš dalies rodo ir didėjantis laisvų darbo vietų lygis kai kuriose veiklos rūšyse. Tai skatina vidutinio darbo užmokesčio didėjimą šalyje“, - aiškina Lietuvos bankas paskelbtoje analizėje.
Bankas numato, kad šįmet metinė infliacija Lietuvoje bus 4,4 proc. - nors vasarį buvo numatyta 3,8 proc. kainų kilimas.
Didesnį kainų augimą, nei numatyta, bankas aiškina smarkiau nei anksčiau didėjančiomis maisto produktų kainomis, taip pat ir pradėjusiomis kilti pramoninių prekių ir rinkos paslaugų kainomis.
„Maisto brangimas lemia didžiąją dalį – daugiau nei pusę – visos infliacijos Lietuvoje ir siejasi su pasaulio rinkose kylančiomis maisto žaliavų kainomis. Grynoji infliacija, kurią lemia pramoninių prekių ir rinkos paslaugų kainos, labiausiai siejasi su vidaus paklausa, todėl buvo labai sumažėjusi nuosmukio laikotarpiu, bet pastaruoju metu didėja.
Jos poveikis bendrajai infliacijai kol kas nėra didelis, tačiau sparčiau atsigaunant privačiam vartojimui gali pastebimai didėti“, - aiškina bankas.
Tuo tarpu degalų, taip pat šilumos ir kitų administruojamų kainų įtaka kol kas nėra didelė.