Turistų rankos tiesiasi į pigesnius suvenyrus

Jei Vilniaus gatvėje išvysi žmogų, pasidabinusį gintaro papuošalais, gali nedvejodamas lažintis – kalbinamas lietuviškai jis tik šypsotųsi. Lietuvišku auksu vadinamas gintaras labiausiai traukia užsieniečius.

Iš sostinės Pilies gatvės prekiautojų rankų darbo papuošalus su gintarais daugiausia perka rusai ir lenkai.

„Tačiau žmonės šiemet atsargesni, labiau perka smulkmenas. O dar gausiau – žiūrovų, kurie domisi rankų darbo gaminiais, grožisi, tačiau piniginės neišsitraukia”, – pasakojo kelerius metus Vilniaus senamiestyje suvenyrais prekiaujanti Onutė.

Jai pritarė ir Klaipėdos senamiesčio suvenyrų pardavėjai: pirkėjus traukia tik tie Lietuvą primenantys daiktai, kurie telpa delne.

Vilniaus senamiestį didesniais būriais šiemet lanko ispanai. Tačiau net jų srautas neprilygsta rusams. Galima išgirsti ir kalbančiųjų prancūziškai, tačiau jų mažiau. Taip būdavo ir anksčiau, juk ne toks patogus susisiekimas oru tarp Prancūzijos ir Lietuvos.

„Anksčiau ispanai ir italai leisdavo sau daugiau pirkti. O dabar jie apsiperka kukliau, ir kainos jiems pas mus atrodo didelės.

Rusai dažniausiai perka žaliojo gintaro juvelyriką. Italai mėgsta gintaro karolius, lenkai dažniau renkasi pigesnius suvenyrus – tarkim, magnetukus”, – apie kasdienę prekybą pasakojo Pilies gatvėje įsikūrusios Lino ir gintaro studijos pardavėja Modesta Palaimaitė.

Į lino gaminius šioje parduotuvėje dažniausiai tiesiasi skandinavų rankos.

Jie pardavėjoms pasiguodžia, kad lietuviai yra įkūrę per mažai interneto parduotuvių, kuriose būtų galima įsigyti lino.

„Skandinavai neretai į Lietuvą vyksta specialiai įsigyti lino gaminių”, – tikino M.Palaimaitė.

Čia pat, pagrindinėje Vilniaus senamiesčio gatvėje, įsikūrusioje parduotuvėje „Baltic Souvenirs” dažniausiai apsiperka taip pat užsieniečiai. Lietuviškai prabyla nebent Amerikos lietuviai.

Paklausiausia prekė – gintaras ir jo dirbiniai.

„Kas ir kiek perka, priklauso nuo to, kiek žmogus gali ir nori išleisti: kas kelis litus, renkasi atviruką. Kas daugiau – gintaro auskarus, karolius, medinį angelą. Angelus mėgsta prancūzai”, – vardijo šios parduotuvės vedėja Kristina Saldukaitė.

O štai rūpintojėliai – nepaklausi prekė.

Pasak K.Saldukaitės, rusai, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje yra geriausi klientai. Jie perka tai, kas brangu. Tarkim, retas kuris užsienietis pirks gintaro karolius už 2 tūkstančius litų, o rusas gali juos įsigyti lengva ranka.

„O lenkai gali pusvalandį žiūrėti į atviruką ir jo nepirkti”, – gretino K.Saldukaitė.

Šioje parduotuvėje ant lentynos puikuojasi ir matrioškos bei Kalėdų Senelių skulptūrėlės. Jie labiausiai traukia sovietine praeitimi besidominčius vakariečius, tačiau neretai tokie pirkiniai iškeliauja ir į Rusiją.

„Štai neseniai rusas nusipirko Kalėdų Senelį, mat savo kaime turi tokį patį, tad nutarė įsigyti dar vieną”, – šypsojosi K.Saldukaitė.

Matrioškos labiausiai traukia prancūzus.

„Užsieniečiai dabar visai kitokie. Į jų šalis privežta kiniškos produkcijos, tad pas mus autorinius paveikslus perka retai.

Kinai visą Europą užvertė savo gamykliniais paveikslais”, – guodėsi dailininkas Vladas Vėlyvis, su kūriniais įsitaisęs greta cerkvės.

Pasak jo, jei užsieniečiai ką nors ir perka, tai paveikslus su Vilniaus vaizdais. Jie – pigiausi, kainuoja apie porą šimtų litų.

Geriausi pirkėjai V.Vėlyviui – skandinavai ir lietuviai.

„Dažniausiai čia stoviu dėl reklamos, nes pirkėjų beveik nėra.

Prekiauju jau keliolika metų. Anksčiau lenkai mano paveikslus labai pirkdavo, bet dabar padėtis pasikeitė. Gal taip yra dėl politikos?” – svarstė Vėlyvis.

Penktadienis, kai užsukome į Klaipėdos senamiestyje, Teatro aikštėje, esančią suvenyrų parduotuvę „Marginiai”, buvo gera diena – iš pat ryto atėjęs vienos statybos bendrovės vadovas nupirko tautodailininko išdrožtą medinį raktą už 200 litų, kurį žadėjo įteikti užsakovams.

„Tai – maloni išimtis. Dabar mažai kas perka tokius brangius suvenyrus”, – sakė Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė.

„Marginiai” – vienintelė parduotuvė uostamiestyje, kurioje prekiaujama tautodailininkų darbais. Pasak V.Šmitienės, populiariausi – 6–10 litų kainuojantys suvenyrai: įvairūs magnetukai, lėkštelės su Klaipėdos simbolika, antpirščiai, atvirukai – tai, kas telpa saujoje.

Vis dar perkamos austos jubiliejams skirtos juostos.

Kartais pavyksta įkalbinti kartu įsigyti ir medinę juostinę – jas pajūryje drožia vienintelis kretingiškis meistras Feliksas Lukauskas.

„Pas mus vasarą užsuka nemažai užsieniečių, tačiau jie perka tik pigius suvenyrus. Dažniausiai tik apžiūri tautodailininkų kūrinius, pasigroži jais ir negaili pagyrų. Gerai bent jau tai”, – guodžiasi V.Šmitienė.

Daugiausia suvenyrų įsigyja turistai iš Rusijos.

Populiariausi keraminiai bokalai su Klaipėdos simbolika, metų pabaigoje paklausesnės tampa megztos raštuotos pirštinės ir kojinės.

Tačiau retas kuris įsigyja tekstilės – lovatiesių, staltiesių, kilimėlių, servetėlių. Puikūs dirbiniai lieka dulkėti, nes jie kelia daugiau rūpesčių – rankomis skalbti niekas nebenori, o įmetęs tokį daiktą į skalbyklę ištrauksi skudurą.

Kai į Klaipėdą atplaukia didieji burlaiviai, grupelė tautodailininkų įsikuria Teatro aikštėje. Čia ne tik pristatomos jų prekės, bet ir darbo procesas – vieni ką nors žiedžia, kiti drožia iš medžio, neria ar mezga.

Kūrybos procesu pasigrožėję užsieniečiai pirkti suvenyrų dažniausiai traukia aikštės pakraščiuose išrikiuotų prekybininkų stalelių link – čia pigiau.

Gintaro suvenyrais prekiaujantis ponas Antanas sakė, kad kol kas beveik niekas nieko neperka. Jis tikino, kad užsieniečių grupes lydintys gidai, papasakoję Teatro aikštėje stovinčios Taravos Anikės istoriją, svečius skubina lipti į autobusus ir veža į tas suvenyrų parduotuves, su kuriomis yra susitarę.

Antanas mielai papasakojo apie pernykštį kruizinių laivų sezoną. Laineris „Empress” pernai į Klaipėdą buvo užsukęs devynis kartus ir atplukdydavo po pusantro tūkstančio ispaniškai kalbančių turistų. Jie nesiderėdami šluodavo gintaro suvenyrus, kurių kaina buvo iki 10 eurų.

Praėjusį sekmadienį Teatro aikštėje prasidėjo senamiesčio mugės. Liaudies amatų demonstravimo mugė – nauja šios vasaros tradicija.

Mugių datos derinamos prie kruizinių laivų tvarkaraščio.

Į Teatro aikštę, kur demonstruojami amatai ir pardavinėjami suvenyrai, užklysta savarankiškai miestą nusprendę apžiūrėti turistai. Vykstančius į ekskursijas kruizinių laivų keleivius čia atveža gidai.

Iki rugsėjo 18-osios Teatro aikštėje bus surengta dešimt mugių.