- Ką paprastam Lietuvos žmogui reiškia tai, kad pasaulio rinkose krenta akcijų vertė taip, kaip 2008 prieš didžiąją krizę? Kaip tai palies žmones, neturinčius akcijų? - ekspertų paklausė lrytas.lt.
Julita Varanauskienė: Tiesioginę įtaką savo finansiniam turtui jaučia tie, kurie turi dalį jo
investavę į akcijų rinkas - tai yra ir tie, kurie kaupia pinigus antros
pakopos arba savanoriško kaupimo pensijų fonduose, pagal gyvybės draudimo
sutartis, yra investavę į investicinius fondus. Gausiausia iš jų grupė -
kaupiantieji pensijas antros pakopos pensijų fonduose. Tačiau, jei taip
sukauptomis lėšomis pasinaudoti būsimieji pensininkai galės dar negreit -
įtakos dabartiniam vartojimo lygiui nėra. O per ilgesnį laiką svyravimai
išsilygina - kritimą kompensuoja vėliau būsiantis kilimas ir t.t.
Didžiausia dalis žmonių santaupoms laikyti yra pasirinkę indėlius. Indėlių
vertės akcijų rinkų svyravimai neveikia. Čia svarbūs kiti veiksniai,
pavyzdžiui, infliacija, palūkanų normos.
Ramūnas Strauka: Indėliai tam tikra dalimi yra drausti valstybės. Jei tai yra drausta valstybės, yra valstybės garantija, saugiklis. Mūsų, kaip šalies, kreditingumas nėra toks prastas, kad reikėtų susirūpinti, tokių signalų nėra. Estijos, kaip šalies, kreditingumas yra padidintas, tai reiškia, kad apskritai regionas nelaikomas rizikingu.
- Ką tokiomis aplinkybėmis geriausia daryti su turimais pinigais? Ką pergalvoti, keisti, palikti taip, kaip yra?
J.V.: Kai kainos pradeda kristi, investuotojai, ypač, kam tai pirma tokia
patirtis, supranta tikrąjį savo jautrumą rizikai. Dabar dar tinkamas metas
pasitikrinti savo investavimo tikslus, laikotarpį ir, jei reikia, padaryti
atitinkamus pakeitimus: sumažinti riziką, kam ji nepriimtina, perkeliant
didesnę turto dalį į tokias priemones, kurioms nebūdingi vertės svyravimai
- pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius.
Investuojantieji – jau investavusieji
ar dar tik ketinantys investuoti – į akcijų ar kitų rizikingesnių turto
klasių rinkas turėtų būti nusiteikę ilgalaikėms investicijoms – bent
jau 5-8 metams. Tie, kuriems nepriimtinas kainų kritimas dar bent 10 proc.,
irgi, ko gero, yra per jautrūs dabartinei rizikai.
R.S.: Panikuoti nereikėtų. Tas įtampos fonas išlieka, bet jei realiai pasižiūrėjus, akcijų rinkos tai raudonuoja, tai žaliuoja. Jei Centrinio Europos banko vadovas ryte gali keltis su rūpesčiu, o vakarieniauti jau ramiai.
Matant, kas darosi, natūralus ėjimas – investicijas, kurios susietos su akcijomis, pervesti į saugesnes kryptis: jei daugiau buvo nukreipta į akcijų rinkas, jas reikėtų pamažinti, o kokių obligacijų – padidinti.
Ilgalaikio investavimo atveju, būna pakilimų, būna nuosmukių. Svarbu tai suprasti ir nepanikuoti. Tie, kurie 2008 supirkinėjo nuvertėjusias akcijas, paskui labai išlošė, nes buvo didelis pakilimas.
Ilgalaikis investavimas yra suprantamas įvairių fondų pavidalu, fondų valdytojas irgi priima sprendimus, ir tai daro daug operatyviau nei neprofesionalus investuotojas. Reikėtų pasitikėti tuo, ką pasirinkote.
- Kaip (jei) keičiasi jūsų banko privačių klientų elgesys? Kokius pokyčius pastaruoju metu pastebite? Į ką patartumėte atkreipti dėmesį?
J.V.: Daug klausimų, suintensyvėjęs domėjimasis, tačiau reikšmingų piniginių
srautų pokyčių (įmokų, išmokų) dar kol kas nepastebime.
R.S.: Posakis „Ruošk roges vasarą“ galioja ir finansų sričiai. Žmonėms nereikėtų pamiršti, kad artėja žiema, šiluma pabrango, reikėtų kiekvienam pasiskaičiuoti, kiek pabrangimas atsilieps šeimos biudžetui, būti nusiteikusiam mokėti daugiau. Visada verta prisiminti, kad bus Kalėdos, kurias norėsis švęsti. Taip pat Rugsėjo pirmoji, vaikus reikės leisti į mokyklas.
Vasara yra atostogų metas, žmonės gauna atostogines išmokas, tai sukelia tam tikrą euforiją, užtikrintumo jausmą, kad pinigų yra. Bet reikia nepamiršti, kad sumokama už periodą į priekį, grįžus iš atostogų reikės padirbėti iki kito atlyginimo.
Pasidžiaugus reikėtų racionaliai išdėstyti pinigus, įvertinti, kokios finansinės „duobelės“ laukia.