Sovietmečiu Vilniaus universitete dirbęs M.Belkindas valstybes vertina remdamasis skaičiais. Jo vadovaujama grupė Pasaulio banke pirmoji pradėjo tirti subyrėjusios SSRS respublikų ekonomiką.
Tačiau vienas gerbiamiausių statistikos ekspertų Pasaulio banke neneigia, jog politikai daugelyje šalių mėgina pagražinti duomenis. To įrodymas – prasiskolinusi Pietų Europa.
Penkeri metai – be pilietybės
Žydų kilmės M.Belkindas bandė ištrūkti iš Lietuvos dar 1980 metais, bet tai jam pavyko padaryti tik 1987-aisiais.
Patekęs į JAV, jis pasiprašė politinio prieglobsčio.
Išeivis ten penkerius metus gyveno nebūdamas jokios šalies pilietis: bėgliams Sovietų Sąjunga iškart atimdavo pilietybę.
M.Belkindas teigė Lietuvą palikęs anaiptol ne dėl ekonominių priežasčių. Sovietmečiu jis Vilniaus universitete dėstė ekonominę kibernetiką. Jo žmona griežė altu Juozo Domarko vadovaujamame simfoniniame orkestre.
„Man čia tikrai nieko netrūko. Bet vis tiek nusprendėme kelti sparnus į JAV. Ilgai prašinėjau leidimo išvykti. Kai gavau vizą ir kirtau sieną, neabejojau, kad į tokią Lietuvą daugiau niekada negrįšiu”, – taisyklinga lietuvių kalba pasakojo pašnekovas.
Tyrė naujų šalių ekonomiką
Į Lietuvą jis vis dėlto sugrįžo, tačiau jau kaip Pasaulio banko ekspertas.
Persikėlęs į JAV M.Belkindas ėmė domėtis griūvančios SSRS respublikų ūkių padėtimi. Jis pradėjo dirbti JAV statistikos departamento tarptautinių tyrimų biure.
„Mano grupė, kuriai vadovavau, pirmoji pradėjo skaičiuoti SSRS šalių bendrąjį vidaus produktą. Sovietmečiu jo niekas neskaičiavo, o Amerikai buvo svarbu žinoti tikrąją padėtį”, – teigė M.Belkindas.
Pabėgėliui iš Lietuvos teko po kruopelytę rinkti duomenis apie kiekvieną SSRS respubliką, sekti to meto spaudą.
Žlugus sovietų imperijai pašnekovui teko tęsti tyrimus jau Pasaulio banke. Šiai organizacijai irgi reikėjo tikslių duomenų apie kiekvieną valstybę, mat jos taikėsi gauti Pasaulio banko paramą.
„Atsirado 15 naujų šalių, bet niekas nežinojo apie jų ekonomiką. Todėl Pasaulio bankas mane pakvietė dirbti šio darbo”, – sakė M.Belkindas.
A.Brazauskui tyrimas nepatiko
Ar skyrėsi tuometė oficiali statistika nuo realios padėties?
„Labai”, – pripažino vyriausiasis Pasaulio banko patarėjas.
Jis su Pasaulio banko ekspertų grupe pradėjo gilintis į Rusijos, Lietuvos ir Kazachstano ekonomikos būklę.
„Rusija buvo svarbi, nes priklausė G7 šalių klubui, gaudavo daug paramos.
Todėl Pasaulio bankui reikėjo objektyvaus tyrimo.
O Lietuvos ekonomiką ėmėme tirti, kai to paprašė tuometis šalies vadovas Algirdas Brazauskas. Jis susidomėjo tuo, ką darėme Rusijoje”, – sakė M.Belkindas. Tiesa, Pasaulio banko ekspertų tyrimas nepradžiugino tuomečio mūsų šalies lyderio.
„A.Brazauskas man sakė, kad pagal šiuos skaičiavimus Lietuva auga lėčiau nei Estija ir Latvija. Tai jam nepatiko. Bet ką aš galėjau pasakyti? Juk skaičiavome pagal Pasaulio banko nustatytą tvarką”, – to meto įvykius prisiminė M.Belkindas.
Išeivis iš Lietuvos tuomečiam prezidentui priminė, kad socialistinio lenktyniavimo laikai baigėsi. Tai A.Brazauską pralinksmino ir įtampa nuslūgo.
M.Belkindas ir šiandien skeptiškai žiūri į trijų Baltijos šalių statistinį lenktyniavimą: „Reikia žiūrėti, kaip keičiasi realus gyvenimo lygis, o ne vieni ar kiti skaičiai.”
Pasaulio banko ekspertams, anot jo, Lietuvoje buvo lengviau dirbti nei Rusijoje.
Tačiau išeivį iš Lietuvos tuo metu stebino mūsų šalyje skambantys pažadai užversti Europą pigiais produktais.
„To nebuvo ir negalėjo būti. Tai buvo propagandinis triukas”, – samprotavo M.Belkindas.
Skaičius gražina politikai
M.Belkindas į posakį, kad yra melas, didelis melas ir statistika, atsako šypsena. Vyriausiasis Pasaulio banko patarėjas neneigė, kad kai kurios šalys savo statistikos duomenis gerina dėl įvairių priežasčių.
Viena aktyviausių sukčiautojų buvo Graikija, dabar skendinti skolų liūne.
„Daug valstybių bando falsifikuoti statistikos duomenis.
Tai daro ir bankai, ir didelės draudimo kompanijos. Ne visus pavyksta pričiupti. Bet kai paaiškėja tokie faktai, šalims dėl to kyla didelių bėdų”, – sakė M.Belkindas.
Pasak jo, statistikos tarnybos visame pasaulyje patiria politikų spaudimą. Pasaulio bankas mano, kad statistikos tarnybos turi būti nepriklausomos nuo valdžios – panašiai kaip centriniai bankai. Mūsų šalies Statistikos departamentas pavaldus Finansų ministerijai.
„Negerai, kad taip yra Lietuvoje. Tačiau taip yra daug kur”, – apgailestavo M.Belkindas.
Žavisi lietuvių kantrybe
Pastaraisiais metais jis mažiau domisi pokyčiais mūsų šalyje. Tiesa, M.Belkindui paliko įspūdį, kad lietuviai per krizę sugebėjo susiveržti diržus, į gatves neišėjo.
„Pietų Europoje ar Amerikoje tai būtų neįmanoma. Lietuvių patirtis man atrodo unikali”, – sakė vyriausiasis Pasaulio banko patarėjas.
Bet Lietuvos valdžios sprendimai jam atrodo ne tokie priimtini. „Kiekviena valstybė, prasidėjus sunkmečiui, bando skatinti vidaus vartojimą.
Kelti mokesčius tokiu metu – labai klaidingas žingsnis. Lietuvoje pasielgta atvirkščiai nei daugelyje šalių”, – negailėjo kritikos pašnekovas.
Pasak jo, per krizę valdžia privalėjo remti smulkųjį verslą, o ne leisti jam trauktis į šešėlį.
Dėl Europos – neramu
Kartu su žmona gyvendamas netoli Vašingtono M.Belkindas domisi Europos reikalais.
„Amerika savo bėdas vienaip ar kitaip išspręs. Bet tikrai neaišku, kas laukia Europos ar euro. Lietuva dėl to neturėtų ramiai gyventi”, – kalbėjo pašnekovas.
Išeivis mano, kad mūsų šaliai derėtų džiaugtis, o ne liūdėti dėl to, kad neįsivedėme euro.
„Estai gali didžiuotis kiek nori. Tačiau ar dėl to keisis jų gyvenimo lygis?
Faktai byloja, kad Pietų Europos šalyse, kai buvo įvestas euras, gyvenimo lygis smuktelėjo”, – samprotavo jis.
Matematiko kelias
* M.Belkindas pristatomas kaip vyriausiasis Pasaulio banko statistikos ekspertas.
* Per 20 metų jis tyrė daugiau kaip 50 šalių ekonomiką ir teikė išvadas įtakingoms organizacijoms.
* M.Belkindas Vilniaus universiteto Matematikos fakultete yra įgijęs magistro laipsnį, Maskvos matematikos mokslų institute apgynęs daktaro disertaciją.