Namų tvarkymą 56 metų moteris paprastai pradeda nuo langų valymo. Sausu skudurėliu nuo langų nuvaliusi dulkes ir purvą, vėliau ji juos nuplauna karšto vandens ir acto mišiniu (1:1). Po to lieka tik kruopščiai nusausinti stiklą.
Kad valant langus ant grindų nepritikštų vandens, moteris patarė ant palangės patiesti seną rankšluostį arba paklodę.
Veidrodžiams valyti vilnietė naudoja vandens ir acto esencijos mišinį (1:1). Įpilusi jo į purkštuvą (galima naudoti nuo cheminio langų valiklio) apipurškia veidrodį ir gerai nuvalo mikrofibros šluoste arba popieriniu rankšluosčiu.
Sumaišiusi maždaug 3/4 stiklinės acto su šaukštu druskos, M.Liogienė pasigamina valiklio virtuvės spintelių, šaldytuvo, dujinės viryklės ir visų namų durų rankenoms valyti.
Visas kriaukles ir vonią patyrusi namų tvarkytoja pirmiausia nuvalo acte išmirkyta kempinėle, tada pabarsto geriamosios sodos ir gerai nušveičia drėgna kempinėle.
Įveikia pelėsį ir kalkes
„Vonioje plytelių tarpuose dažnai įsimeta pelėsis. Jį be vargo sunaikins neskiesta acto esencija.
O kad pelėsis nesubjaurotų vonios užuolaidų, kartą per mėnesį reikia jas išskalbti skalbyklėje kartu su rankšluosčiais”, – sakė M.Liogienė.
Ji actą naudoja ir norėdama pašalinti kalkių nuosėdas iš elektrinio virdulio ar paprasto arbatinuko.
Tam reikia įpilti į juos lygiomis dalimis acto ir vandens, užvirinti ir palikti atvėsti. Paskui viską išpilti, įpilti šviežio vandens, užvirinti ir vėl išpilti. Tik po to galima naudotis švariu virduliu ar arbatinuku.
Švarą ir tvarką mėgstanti moteris tikino, kad visas valymo kempinėles ir šluostes stengiasi keisti naujomis ne rečiau kaip kartą per savaitę.
„Ilgiau panaudojus dėl bakterijų jos pradeda dvokti.
Bakterijos nesikaups, jei kempinėlę kasdien dvi minutes pašildysite mikrobangų krosnelėje arba išplausite indaplovėje”, – patarė pašnekovė.
Naikina blogą kvapą
Geriamąja soda M.Liogienė valo dujinę viryklę, orkaitę ir šaldytuvą.
Viryklės groteles ir orkaitę ji ištepa tirštu sodos ir vandens mišiniu. Palieka kelioms valandoms arba nakčiai. Tada metaliniu gremžtuku nugrando paviršių. Jei prikepę riebalai iškart nenusivalo, moteris dar kartą pabarsto sodos ir užlašina kelis lašelius acto. Kai actas paputoja apie dvi minutes, namų tvarkytoja nuplauna vandeniu.
Kadangi šaldytuvą reikia valyti reguliariai ir negalima naudoti cheminių priemonių, M.Liogienei ir čia padeda soda.
Moteris vidines šaldytuvo sieneles valo sodos ir vandens mišiniu (2:1). Soda naikina ir blogą kvapą – tereikia šaldytuve pastatyti indą su soda.
M.Liogienė ne kartą sėkmingai yra išvaliusi su soda ir dėmes iš kilimų.
Sodą ji sumaišo su gazuotu mineraliniu vandeniu ir košele ištepa kilimą. Po to telieka viską išsiurbti dulkių siurbliu.
Minkštikliai gali pakenkti
„Nesuprantu, ar žmonės nemoka skaičiuoti pinigų, ar jų turi per daug, kad taip juos švaisto.
Prisižiūri reklamos per televizorių, prisiperka plačiai išreklamuotų vandens minkštiklių ir šventai tiki, kad tik jie apsaugos skalbyklę nuo gedimo.
Žmonės nepasidomi, neperskaito tų priemonių naudojimo instrukcijos.
Jei tai padarytų, suprastų, kad tie milteliai neapsaugo nuo skalbyklės gedimo ir nepašalina joje susikaupusių kalkių nuosėdų, tik gali užkirsti kelią joms atsirasti”, – pokalbį pradėjo skalbykles remontuojantis kaunietis meistras Jonas, nepanoręs skelbti savo pavardės.
Vyras tikino, kad jam teko remontuoti ne vieną skalbyklę, į kurią jos savininkai prieš tai pylė įvairių brangių priemonių nuo kalkių.
Pasak Jono, jeigu vanduo labai kietas ir dažnai skalbiama itin karštu vandeniu, jokios priemonės neišgelbės nuo kalkių nuosėdų susidarymo. Priešingai – tik pakenks kai kurioms skalbyklės detalėms.
„Jeigu skalbyklė nepriekaištingai veikė 3–5 metus be jokių vandens minkštiklių, jų ir nereikia.
O jeigu skalbyklėje susikaupė storas kalkių sluoksnis, iškvieskite specialistą, kuris greitai ir nebrangiai jį pašalins”, – patarė meistras.
Jonas apskaičiavo, kad šeima vandens minkštikliams per penkerius metus išleidžia tiek pinigų, kiek kainuoja naujutėlaitė skalbyklė.
Pašnekovas rekomenduoja kartą per mėnesį dezinfekuoti ir išvalyti skalbyklę. Tam reikėtų į jos būgną įpilti stiklinę baliklio su chloru ar dvi stiklines skalbiamųjų miltelių. Nustatyti aukščiausią vandens temperatūrą ir įjungti skalbyklę.
Geriausias vamzdžių valiklis
16 metų santechniku bendrovėje Ukmergės butų ūkyje dirbantis 41 metų Dainius Bartkus vis dažniau kviečiamas išvalyti užsikimšusių kanalizacijos vamzdžių.
„Dabar, visuotiniais taupymo laikais, vis daugiau žmonių indus plauna šaltu vandeniu. O tai labai kenkia vamzdynams – juose kaupiasi riebalų sluoksnis, susidaro kamščių.
Norėdami juos panaikinti ir naudodami specialius cheminius vamzdžių valiklius butų ir namų savininkai neretai tik dar labiau pakenkia.
Jei kanalizacijos vamzdis aptrauktas storu sluoksniu nuosėdų, cheminis preparatas nutirpdys tik dalį kamščio”, – aiškino D.Bartkus.
Meistro manymu, kanalizacijos vamzdžių valikliai labiau skirti naudoti profilaktiškai.
Kadangi jie nėra pigūs, o kaskart reikia įpilti ne mažiau kaip litrą, D.Bartkus siūlo juos pakeisti actu, druska, geriamąja soda.
Tam, kad būtų išvengta rimtos avarijos, reikėtų kuo dažniau, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę į kanalizacijos vamzdį įpilti kokį puskibirį labai karšto, net verdančio vandens su druska arba soda.
Norint panaikinti nemalonius kvapus, reikėtų įberti stiklinę sodos, po to lėtai įpilti tiek pat acto.
Nepamainomi pagalbininkai buityje
Actas – tai acto rūgšties tirpalas vandenyje (dažniausiai 4 ir 9 proc.).Actą gamina acto rūgšties bakterijos. Fermentatoriuose, pripildytuose buko medienos drožlių, šios bakterijos, vartodamos deguonį, etilo alkoholį suraugina į actą.Acto rūgštis – gana paprasta organinė rūgštis. Tai bespalvis skystis, žemesnėje nei 16,7 laipsnio temperatūroje virstantis panašiais į ledą kristalais.Actas, kaip vienas iš mikrobiologinės sintezės produktų, žinomas nuo senų laikų. Pavyzdžiui, senovės graikų gydytojas Hipokratas actą vartojo kaip antibiotiką.
Druska – cheminis junginys, susidedantis iš katijonų ir anijonų, turinčių priešingą elektros krūvį. Druska paprastai vadinamas natrio chloridas. Pagal gavybos būdą druska skirstoma į tris rūšis: jūros, iškasamąją ir vakuuminę. Grynos druskos kristalai primena ledą – yra bespalviai ir permatomi.Pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 14 tūkstančių druskos vartojimo bei naudojimo būdų: maistui, įvairiems chemikalams gaminti, keliams valyti, vandeniui minkštinti ir t.t.
Geriamoji soda – natrio ir angliarūgštės druska.Tai šiek tiek sūrūs, balti kristaliniai bekvapiai milteliai.Geriamoji soda gali būti naudojama nitratams iš daržovių ir vaisių valyti.Iš parduotuvės ar turgaus parsineštas daržo ar sodo gėrybes 15–20 minučių reikėtų pamerkti į puikiai chemikalus tirpinantį koncentruotos sodos tirpalą. Jis ruošiamas paprastai: į litrą vandens reikia įpilti saują sodos.