Vilniaus oro uostas nesitiki, kad „airBaltic“ persikels į Vilnių

O pati „airBaltic“ išgyvena ne geriausius laikus. Aršią plėtrą keičia stiprus skrydžių apkarpymas nuo žiemos sezono: bendrovė skubiai atsisako itin daug degalų ryjančių lėktuvų „Fokker 50“, tačiau neturi už ką įsigyti tobulesnių.

Konfliktuojantys bendrovės akcininkai sutinka, kad bendrovei skubiai reikia šimtų milijonų litų papildomų lėšų, tačiau nesutaria, kaip jų pritraukti.

Žinios apie „Baltijas Aviacijas Sistemas“, vienos iš „airBaltic“ savininko, siūlymą iš akcininkų sutarties išbraukti reikalavimą įmonei savo bazę turėti tik Rygoje Lietuvoje sutiktos skeptiškai. Apie tokį siūlymą prabilo kitas „airBaltic“ savininkas – Latvijos vyriausybė, pridėjusi, kad kategoriškai nesutinka „airBaltic“ bazę perkelti į Vilnių.

„Jokių pokalbių su „airBaltic“ apie bazės perkėlimą į Vilnių nėra buvę, - lrytas.lt sakė Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus. - Nebuvo jokio domėjimosi, kokiomis sąlygomis jie galėtų pas mus ateiti, kokios galimybės yra tai padaryti“.

Jis sakė nežinantis pavyzdžių, kad skrydžius iš vienintelio oro uosto vykdanti aviakompanija savo noru persikeltų į kitą oro uostą.

„Tai nėra paprastas procesas. Manau, nei sprendimas persikelti galėtų būti priimtas greitai, nei pats persikėlimas būtų spartus. Reikia išsaugoti keleivių srautus, įpročius“, - sakė S.Bartkus.

„airBaltic“ bendrasavininkai šiuo metu derasi dėl akcininkų sutarties peržiūros. Latvijos vyriausybė skundėsi, jog sutartis jai, kaip daugumos „airBaltic“ akcijos savininkei, suteikia per mažai galių bendrovėje.

Skrydžius nutraukia

Užuot perkėlusi savo skrydžių bazę į Vilnių, „airBaltic“ Lietuvos atstovybė patvirtino, jog lapkritį prasidėsiančio žiemos sezono metu skrydžių iš Lietuvos sostinės į Rygą sumažės perpus, nuo septynių per dieną iki keturių. O skrydžio į Taliną išvis neliks.

Šiuos planus „airBaltic“ darbuotojai aiškino skirtingai. Atstovybės Lietuvoje atstovė Rosita Sakalauskaitė patvirtino, kad skrydžio nebus, o sprendimą komentavo sezoniškumu: esą žiemą keleivių srautai sumažėja.

Savo ruožtu „airBaltic“ atstovas spaudai Janis Vanagas lrytas.lt šią savaitę sakė, kad galutinio sprendimo dėl skrydžių mažėjimo nėra priimta, dar visko gali būti. O skrydžių mažėjimą aiškino tuo, kad bendrovei trūks lėktuvų – mat nuo lapkričio „airBaltic“ atsisakys visų „Fokker 50“ turbopropelerinių orlaivių.

Šių lėktuvų atsisakyti planuota 2013-aisiais, juos palaipsniui keičiant „Bombardier Q400“ turbopropeleriniais orlaiviais. Tačiau, pasak J.Vanago, planai paankstinti, nes kylant degalų kainoms su juos ryjančiu „Fokker 50“ skraidyti darosi per brangu.

„Dėl sprendimo atsisakyti lėktuvų „airBaltic“ optimizuos žiemai savo skrydžių tinklą, kad geriau atitiktų rinkos paklausą. Tačiau žiemos tvarkaraštis dar nėra galutinai patvirtintas: maršrutai, kuriais bus skrendama, bus pranešti kai tik bus priimti aiškūs sprendimai.

Auga degalų kainos, kyla spaudimas išlaidoms, taip pat vyrauja nepastovumas Europos rinkose bei neramumai Vidurio Rytuose. Ši nauji realybė reikalauja, kad avialinijų efektyvumas išaugtų.

Žiemą „airBaltic“ įvertins, kuriuose maršrutuose padaryti galimus laikinus pakeitimus dėl rinkos paklausos ir atsižvelgiant į planus įsigyti daugiau modernių lėktuvų. „airBaltic“ taip pat vertina galimybes 2012-aisiais įgyti daugiau modernių turbopropelerinių orlaivių“, - atsakyme lrytas.lt rašė J.Vanagas.

S.Bartkaus neoficialiomis žiniomis, šios žiemos sezoną „airBaltic“ neskraidys 16 maršrutų, buvusių praėjusią žiemą. Iš Rygos nebus skrydžių į Dubliną Amaną, Beirutą, Goteburgą, Kišiniovą, Tartu, Ženevą, Veneciją, Belgradą, taip pat į porą nedidelių Suomijos miestų.

O iš Vilniaus nebebus skrendama į Vilnių, Kopenhagą, Paryžių, Romą, Miuncheną.

Žiemą neliks ir šešių šįmet pradėtų maršrutų iš Rygos, kuriuos pristatant nebuvo skelbta, kad jie sezoniniai. Tai skrydžiai į Budapeštą, Gdanską, Barį, Visbį, Lulea, Oulu. Be to, nemažai maršrutų yra numatyta skristi rečiau.

S.Bartkus pastebi, kad „airBaltic“ karpo netolimus, regioninius skrydžius: „Gali būti, kad kompanija tiesiog nagrinėja maršrutų pelningumą ir mažiau efektyvius skrydžius nutraukia.“

Leidimais nesirūpina

Galimybes persikelti į Vilnių nei „airBaltic“ vadovybė, nei jos akcininkai nėra aptarę ir su Civilinės aviacijos administracija.

„airBaltic“ yra reikalingi specialūs leidimai skristi iš Vilniaus į ne Europos Sąjungos šalis. Tokių skrydžių iš Rygos „airBaltic“ vykdo itin daug - skrenda į Rusiją, Ukrainą, Libaną, Izraelį, Turkiją, Gruziją ir kitur. Tokių leidimų „airBaltic“ nesikreipė ir jais nesidomėjo, sakė administracijos direktorius Kęstutis Auryla.

52,6 proc. „airBaltic“ akcijų turi valstybė. 47,2 proc. - Latvijos įmonė „Baltijas aviacijas sistemas“, prieš kelis metus išpirkusi Skandinavijos avialinių SAS turėtą dalį. Tam ji skolinosi pinigų iš banko „Snoras“ bei pastarajam priklausančio Latvijos banko „Latvijas Krājbanka“.

Latvijos spauda rašo, kad „airBaltic“ išgyvena rimtas bėdas. Kompanija ne tik dairosi, kur rasti pinigų besikaupiantiems nuostoliams padengti – ją taip pat slegia konfliktas tarp akcininkų.

Birželį Latvijos ūkio ministras Artis Kamparis pareiškė, jog „airBaltic“ vien per pirmus metų mėnesius patyrė 18 mln. latų (90 mln. litų) nuostolį ir balansuoja ties nemokumo riba. Pasak jo, įmonė yra sąmoningai klampinama į bankrotą.

Tikslesnių skaičių apie aviakompanijos padėtį nepasirodė. Įmonė dar nėra pateikusi ataskaitos apie praeitų metų veiklą, nors tai padaryti iki rugpjūčio mėnesio reikalauja įstatymas.

S.Bartkaus skaičiavimais, A.Kampario paskelbti skaičiai reiškia, kad bilietus aviakompanija pardavinėjo vidutiniškai 73 litais pigiau už savikainą. Jei „airBaltic“ ištiktų bankrotas, Vilniaus oro uostui itin didelės įtakos nebūtų, mano S.Bartkus.

„Su „airBaltic“ skrenda apie 12-13 proc. Vilniaus oro uosto keleivių. Dauguma jų skrido per Rygą kur nors kitur, tad jie ten pat skirstų su kitomis avialinijomis, per kitus miestus. Todėl įtaka Vilniaus oro uostui nebūtų didele nei finansine, nei keleivių skaičiaus prasme“, - sakė jis.

Todėl, pasak oro uosto komercijos direktoriaus, dėl tokio bankroto gali padažnėti skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir stambių tranzitinių Europos oro uostų. „Tiesioginių skrydžių daugiau neatsirastų“, - mano S.Bartkus.

Po A.Kampario pranešimo kelionių agentūra „greitai.lt“ pradėjo įspėti savo klientus, kad „airBaltic“ bilietus pirkti yra rizikinga. „airBaltic“ paskelbė atimanti iš kompanijos teisę prekiauti bilietais ir pažadėjo teistis dėl kenkimo jos verslui. Bet per du mėnesius į teismą kreiptasi dar nebuvo, lrytas.lt patvirtino J.Vanagas: „Mes baigiame rengti dokumentus ir perduosime juos teismui taip greitai, kaip praktiškai įmanoma. Sieksime prisiteisti žalą.“.

Lietuvos Susisiekimo ministerija vis dar negauna iš Latvijos oficialių žinių apie „airBaltic“ padėtį, sakė ministro atstovas Martynas Čerkauskas.

„airBaltic“ vadovaujantis Bertoldas Flickas atstovauja „Baltijas aviacijas sistemas“. Jis jau keli mėnesiai dirba iš Berlyno, o Latvijoje nesirodo, nes baiminasi, kad jam gali būti išduotas arešto orderis.

Kompanijos pavadinimas ir logotipas „airBaltic“ nepriklauso – jis buvo parduotas „Baltijas aviacijas sistemas“, dabar už jo naudojimą mokamas nuomos mokestis. Tai sužinojusi Latvijos vyriausybė kreipėsi į prokuratūrą.

Latvijos žiniasklaidai buvo nutekinta susisiekimo ministro Uldžio Augulio parengta ataskaita, pagal kurią įmonei gelbėti šaliai reikia skirti 90 mln. latų (450 mln. litų) dabar pat, o per ilgesnį laiką suma išaugtų iki milijardo dolerių (2,4 mlrd. litų). Ataskaita siūlė įmonės akcijas valstybei tiesiog parduoti.

Savo ruožtu B.Flickas tvirtina, kad į atnaujinamą lėktuvų parką investuoti reikės ne mažiau kaip 100 mln. latų (500 mln. litų).

Pasak Latvijos žiniasklaidos, šiuo metu akcininkai bando ir perdėrėti akcininkų sutartį, ir derasi į bendrovę įnešti papildomų įnašų. Bet sutarimo požymių dar nematyti. Tuo pačiu metu pasigirsta opozicijos politikų siūlymų „airBaltic“ tiesiog parduoti.

„Baltijas aviacijas sistemas“ siūlymą keltis į Vilnių buvęs Rygos oro uosto vadovas Dzintaris Pomeris pavadino šantažu šalies vyriausybei.

Lietuvoje skeptiškai kalbama ir apie vieno iš „airBaltic“ akcininkų - „Baltijas Aviacijas Sistemas“ norus pačiai pradėti aviakompanijos veiklą ir pradėti skrydžius iš Vilniaus.

Praeitą rudenį ji žadėjo balandį pradėti skrydžius dvejais lėktuvais iš Vilniaus į 15 oro uostų. Šį pavasarį buvo deklaruojamas noras pradėti skristi rudenį. Galimybės, kad taip ir įvyks, Lietuvoje vertinamos skeptiškai.

„Jie skelbiasi, kad skrydžius iš Vilniaus gali pradėti rudenį. Tačiau ruduo artėja, o jų žingsnių licencijai gauti aš nematau. Ji gruodi pateikė tam reikiamus dokumentus, bet ne visus. Kitų dokumentų vis dar nėra. Viskas vyksta labai vangiai“, - sakė K.Auryla.

„Baltijas aviacijas sistemas“ lygiomis dalimis priklauso B.Flickui bei Bahamuose registruotai įmonei „Taurus Asset Management Fund Limited“, kurios akcininkai nėra žinomi.

„Taurus Asset Management Fund Limited“ vasaros pradžioje siūlė tiesiogiai investuoti 10 mln. latų (50 mln. litų) į „airBaltic“, tokiu atveju Latvijos vyriausybės dalis būtų sumažėjusi maždaug perpus. Vyriausybė su tuo nesutiko.