Nuo Vokietijos dvelkia šalčiu

Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")
Tvirčiausia Europoje Vokietijos ekonomika pradeda buksuoti. Tai savo kailiu jau patyrė mūsų šalies verslininkai, prekiaujantys su šia mokia valstybe.
A.Merkel vadovaujamos Vokietijos bėdos jau juntamos eksportuotojams.
Daugiau nuotraukų (1)
Lėtėjantis Vokietijos ūkis (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, jis augo tik 0,1 proc.) menkina Lietuvos eksportuotojų viltis.
Vieni pirmųjų sąstingį pajuto plastikinių PET ruošinių gamintojai. Lietuviški plastikiniai buteliai ar jų žaliava itin gausiai eksportuojama į Vokietiją.
Ši rinka yra pagrindinė mūsų šalies plastiko gamintojams.
Tačiau šiandieniai rezultatai rodo, kad nerimauti yra dėl ko.
Prisiminė 2008-uosius
„Padėtis šį mėnesį primena 2008-ųjų rugpjūtį, kai kilo pasaulinė ekonomikos krizė.
Europos užsakovai šį mėnesį staigiai pradėjo mažinti užsakymus”, – „Lietuvos rytui” sakė PET ruošinius gaminančios „Neo Group” vadovas Linas Bulzgys.
Klaipėdos LEZ įsikūrusi „Neo Group” 25 proc. ruošinių eksportuoja į Vokietiją. Pirmąjį šių metų pusmetį įmonė pasiekė 675 mln. litų apyvartą.
Nuotaikos – niūrios
„Produktų paklausa Vokietijoje sumažėjo 25 proc. Krinta kainos. Jei tokia tendencija išliks, rudenį teks mažinti gamybos pajėgumus ir mums”, – neslėpė nerimo „Neo Group” vadovas.
Pasak jo, užsakovai užsikrėtė niūria nuotaika, todėl mažinami užsakymai, stabdoma gamyba.
„Kai kurie klientai jau dirba 50 proc. pajėgumu”, – pažymėjo L.Bulzgys.
Jau įsijungė stabdžiai
Ūkio raidos tendencijas analizuojančios įmonės „Versli Lietuva” duomenimis, pirmąjį pusmetį plastiko gaminių eksportas iš Lietuvos dar augo. Tačiau jau ne taip sparčiai kaip pernai. Labiausiai išaugo degalų ir trąšų eksportas.
Pernai Lietuvos gamintojai į Vokietiją daugiausia eksportavo plastiko gaminių – už 769 mln. litų. Tačiau šiais metais tokių skaičių jau gali nebūti.
„Eksportas į Vokietiją turėtų mažėti, nes šios šalies ekonomika augo lėčiau.
Tuo tarpu Vokietijos pramonės įmonės – pagrindinės mūsų produkcijos pirkėjos. Tad norom nenorom esame priklausomi nuo nuotaikų šioje šalyje”, – įsitikinęs „Versli Lietuva” Eksporto departamento analitikas Vadimas Ivanovas.
Padėtis greitai keičiasi
Pernai Vokietija buvo pagrindinė rinka lietuviškos kilmės prekėms ir antra rinka pagal visą eksportą (pirmojoje vietoje – Rusija).
Iki šiol augęs lietuviškų prekių eksportas į Vokietiją pradėjo strigti jau birželį.
Tiesa, eksportas tą mėnesį, palyginti su geguže, sumenko tik 1,7 proc.
Tačiau prognozuojama, kad rudenį situacija bus dramatiškesnė.
Birželį Vokietija Lietuvos eksporto sąraše atsidūrė tik 7-ojoje vietoje po tokių šalių kaip Latvija, Estija, Lenkija ir kitos.
Pateikė šūsnį pasiūlymų * Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy pasiūlė keletą būdų, kaip kovoti su lėtėjančia ekonomika ir skolų kupra.
* Vienas jų – sukurti vadinamąją ekonominę vyriausybę, kuri rinktųsi porą kartų per metus ar dažniau ir spręstų kylančias problemas.
* Be to, siūloma euro zonos valstybių konstitucijose numatyti skolos santykį su bendruoju vidaus produktu ir jo neviršyti.
* Taip pat dviejų šalių lyderiai pritarė sprendimui įvesti ES vienodą mokestį už finansines operacijas.
* Tačiau A.Merkel ir N.Sarkozy atmetė idėją išleisti euro zonos obligacijas. Rinkos dalyviai šį sprendimą sutiko neigiamai: ES biržose jokio pakilimo vakar nebuvo justi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.