Trečiadienį ministrų kabinetas per ne pilną valandą palaimino net 78 posėdžio
darbotvarkės klausimus. Tarp jų ir - Kultūros darbuotojų tobulinimosi
centro (KDTC) Vilniuje uždarymą.
Niekam iš ministrų net nekilo klausimų, kuo remiantis vienu rankos mostu
uždaromas ne vieną dešimtmetį veikęs centras, o kultūros darbuotojai
lieka be galimybės pasitobulinti ir praplėsti savo akiratį.
Nežino, kada bus atleisti
Į redakciją skambinę ir rašę kultūros darbuotojai nuogąstavo, kad,
uždarius KDTC, jie apskritai liks be galimybių kelti kvalifikaciją, nes
jų įstaigos tiesiog neturės pinigų sambyti lektorių ar specialistų,
galinčių suteiktų pačių naujausių įvairių kultūros sričių žinių.
„Mes su kolegomis esame šokiruoti, o aš pati jaučiuosi baisiai, nes mums
niekas nieko nepaaiškino, neinformavo, kada centras bus uždarytas, kur
kultūros darbuotojai galės tobulintis“, - kalbėjo vakar trisdešimt metų
KDTC dirbanti programų ir mokymo organizavimo skyriaus vadovė bei
direktorės pavaduotoja Laima Liutkuvienė.
Nuo kada centras bus uždarytas nenumatyta net Vyriausybės priimtame
nutarime. Jame tik pažymima, kad įstaigos veikla bus nutraukta.
Pasak L.Liutkuvienės, nei kultūros ministras Arūnas Gelūnas, nei kas
nors iš jo komandos nebuvo atvykę į centrą ir nepaaiškino, kodėl jį
būtina uždaryta: „Jokių argumentų mes nežinome. Kiek bus sutaupyta,
uždarius centrą, irgi niekas nepaaiškino. Galbūt kai kam atrodo, kad
mes pasidarėme senamadiški, tačiau rinka nėra visagalė ir bet kur
panašių paslaugų nusipirkti nebus įmanoma, nes mokymai - specifiški.
Svarbiausias mūsų veiklos tikslas - kultūros darbuotojų profesinių
įgūdžių tobulinimas“.
Rinkoje kainos žymiai didesnės
Kultūros ir meno tarybos narys bei asociacijos „Kultūros savivaldos
kolegijos“ kancleris Algis Krutavičius įsitikinęs, kad sprendimas
uždaryti KDTC klaidingas vien dėl to, kad čia kultūros darbuotojams
paslaugos suteikiamos žymiai mažesnėmis kainomis, nei dabartinėje
rinkoje: „Gal Lietuvoje ar užsienyje ir galima būtų rasti įdomesnių,
žinomesnių lektorių, tačiau kas už jų paskaitas sumokės? Bijau, kad
savivaldybės apskritai kitais metais neturės pinigų kultūros darbuotojų
kvalifikacijos kėlimui. Juk ir anksčiau daugelis kultūros įstaigų
darbuotojų į Vilnių nuvažiuodavo tik į dalį paskaitų“.
A.Krutavičių taip pat nustebino ir tai, kad KDTC likvidavimas nebuvo
svarstomas Kultūros ir meno taryboje, nors panašūs klausimai anksčiau
taryboje būdavo aptariami, pateikiant rekomendacijas Kultūros
ministerijos vadovybei: „Gal iš pradžių reikėjo patyrinėti rinką, o tik
tada naikinti centrą“.
Ministras siekia permainų
Tačiau ministras A.Gelūnas įsitikinęs, kad KDTC būtina uždaryti: „Tai, kad šiam sprendimui priešinimasi, man - ne naujiena. Juk priešinamasi viskam, kas dar gyvuoja nuo neatmenamų laikų“.
Kodėl centro uždarymas nebuvo aptartas Kultūros ir meno taryboje ir
nebuvo sulaukta kokio nors jos patarimo, ministras aiškiai neatsakė:
„Centro uždarymas buvo numatytas ministerijos veiklos audite“.
A.Gelūnas įsitikinęs, kad uždarius KDTC, kuriame šiuo metu yra 38
darbuotojų etatai, bus sutaupyta lėšų arba jos bus paskirtos kitoms
institucijoms.
Ministras patvirtino kalbas, jog dabartiniame centro pastate netrukus
gali įsikurti Menų taryba.
Tiesa, ši institucija dar nesukurta, tačiau A.Gelūnas atmetė tarp
kultūros darbuotojų sklandančius įtarimus, jog atsiras dar viena iš
mokesčių mokėtų išlaikoma „kontorėlė“ saviems žmonėms: „Girdėjau tokias
kalbas, tačiau jos niekuo nepagrįstos. Panašios tarybos veikia daugelyje
pasaulio šalių. Pasistengsime, kad į tarybos veiklą būtų įtraukti žinomi
šalies menininkai, o vadovą jie galbūt išsirinks patys. Taip bus
užkirstas kelias polotikams kištis į kultūros sritį“.
Ministras taip pat teigė tikįs, esą, atsiradus Menų tarybai, bus
objektyviau paskirstomos lėšos meno kūrėjų veiklai.
Rūpi brangus centro turtas
Paaiškėjus, kad KDTC netrukus bus uždarytas, Kultūros ministerijoje
prabilta, jog šį Vyriausybės sprendimą lėmė ne tik bandymas taupyti, bet
ir tai, kad centrui priklauso nemažai brangaus nekilnojamojo turto.
Įstaiga įsikūrusi prestižinio Vilniaus Žvėryno rajono vietoje, kur
negalioja jokie apribojimai naujoms statyboms. Čia centrui priklauso du
dideli pastatai ir nemenkas žemės sklypas.
Be to, jis valdo ir poilsinę Nidoje. Joje galėdavo apsistoti ne tik
seminarus organizuojantys centro darbuotojai ar lektoriai, bet mėgdavo
vasaroti ir Kultūros ministerijos pareigūnai. Už dviejų savaičių poilsį
pačiame prabangiausiame šalies kurorte jiems tekdavo sumėti tik apie du
šimtus litų.
Ministras A.Gelūnas tikino, jog nei centro pastatai, nei poilsinė Nidoje
nebus išparceliuoti neskaidriai: „Senus sovietinius centro pastatus
Žvėryne apsimokėtų iškeisti į kokius nors šiuolaikiškesnius, o poilsinė
Nidoje galbūt bus panaudojama iš užsienio atvykstantiems menininkams
apgyvendinti, kurie dalyvautų menų mainų programose“.