Ajay Bhatia – „Machan Express“ parduotuvės ir kavinės Birmingeme savininkas. Vyriškis pasakojo po riaušių parduotuvę tvarkęs ilgiau nei šešias valandas: A.Bhatia teigė negalintis sau leisti net trumpam nutraukti prekybos, tad jau kitą dieną parduotuvė turėjo būti paruošta atidarymui.
Banko, kurio kreditu naudojasi A.Bhatia, vadybininkas smulkiojo verslo savininką informavo mėginantis šešių mėnesių laikotarpiui padidinti jo kredito limitą iki 5 tūkst. svarų sterlingų, tačiau įspėjo, jog tai gali nepavykti, nes draudimo bendrovės atsisako bendradarbiauti su nukentėjusiaisiais.
A.Bhatia neabejojo, jog sąskaitas jam teks apmokėti pačiam ir patikino, jog tai jam bus sunkiau nei galima įsivaizduoti. Vyriškis pridūrė nusivylęs miesto savivaldybe, nedemonstruojančia nė menkiausio suinteresuotumo pagelbėti smulkiųjų šeimos verslų savininkams.
A.Bhatia iki riaušių ketino plėsti verslą ir parduotuvės patalpose įkurti interneto kavinę, tačiau dėl patirtų nuostolių apie tai daugiau galvoti nebegali.
Michaelis Caine‘as – „Ruffles“ drabužių parduotuvės Londono Blackheatho kvartale savininkas. Pirmą kartą apie kilusias riaušes jis išgirdo apie pirmą valandą nakties. Išėjęs apsidairyti M.Caine‘as buvo šokiruotas nuolaužų stirtų: parduotuvės manekenai buvo visiškai sulaužyti, visur mėtėsi stiklo šukės. Padedamas vieno darbuotojų M.Caine‘as saugojo parduotuvę iki penktos ryto. Drabužių parduotuvės savininkas neabejoja, jog jei tuo metu būtų palikęs verslą likimo valiai, šiuo metu neturėtų visiškai nieko.
M.Caine‘o parduotuvė vis dar nedirba taip, kaip anksčiau. Tokioms parduotuvėms svarbiausia deramai įrengtos vitrinos, o šiuo metu visi „Ruffles“ langai tebėra užkalti lentomis. M.Caine‘as bijo, kad teks bankrutuoti, nors prieš riaušes jo verslas buvo apdraustas. Mat verslininkas drausdamasis negalėjo įsivaizduoti, kad bus išdaužyti visi parduotuvės langai. Draudimas sutiko išmokėti 5 tūkst. svarų – iš naujo įstiklinti vitrinoms reikia maždaug tris kartus daugiau.
Vis dėlto M.Caine‘as džiaugėsi, kad sulaukė nemenkos klientų paramos.
Polka Rastovic drauge su vyru Alexu yra „Crispins“ vyninės savininkai. Moteris prasidėjus riaušėms spėjo pasislėpti tarnybinėse patalpose, iš kurių su siaubu stebėjo, kaip daužomi vyninės langai, laužomos durys, šokinėjama ant baro ir laistomas vynas.
Netrukus sutuoktiniams pavyko pasprukti į gretimą restoraną, kur jiems teko laukti, kol viskas nurims. Po riaušių vyninė priminė mūšio lauką. Po riaušių teko užsakyti naują inventorių, kuris buvo atgabentas jau kitą dieną, langų stiklinimas užtruko gerokai ilgiau.
P.Rastovic miesto savivaldos abejingumu nesiskundė: pasak jos, juodviem su vyru jau buvo pasiūlytos nemokamos konsultacijos, tikrinti padėties kvartale reguliariai atvyksta policija. Visi mums siūlo pagalbą, ir tai labai miela, sakė moteris. P.Rastovic tikslių nuostolių dar neskaičiavo, tačiau jie nemenki. Vyninės savininkė neslėpė bijanti, jog riaušininkų nusiaubtoje vietoje vengs lankytis žmonės ir sumažės klientų.
Aggie Pelekanou – „Montys Deli“ sumuštinių baro Birmingeme savininkė. Riaušių dieną baras buvo ką tik papildęs gaiviųjų gėrimų atsargas bei įsigijęs didelį kiekį viščiukų krūtinėlių. A.Pelekanou teigimu, banditai tiesiog vaikščiojo po nuolaužas ir dairėsi, ką galėtų paimti. Suprantama, niekas nesivargindavo uždarinėti šaldytuvų, taigi, visą juose likusį maistą teko išmesti. Moteris pasakoja antradienį barą buvus uždarytą, o antradienio naktį į jį vėl įsilaužė riaušininkai, tiesą, šį kartą jau neberado ko imti.
A.Pelekanou nuostoliai - daugiau nei dešimt tūkstančių svarų sterlingų. Baro savininkė guodėsi, jog sunkiausia pakeisti išdaužytus stiklus – pastarosios paslaugos paklausa po riaušių tokia didelė, kad laukti tenka beveik savaitę. Moteris neslėpė, jog baiminasi riaušes pasikartosiant, todėl artimiausiu metu ketina pasirūpinti apsauginėmis žaliuzėmis, pasak jos, tam, kad kitą kartą nuostoliai būtų mažesni.
Matthew Hiltonui priklauso dviračių parduotuvė „Micycle“ Islingtone. Iš jos buvo pavogti visi vertingiausi dviračiai, kurių vieno kaina - 700 svarų sterlingų, iš viso parduotuvė neteko prekių už maždaug 10 tūkst. svarų. M.Hiltonas pasakojo, jog kitą rytą po riaušių parduotuvė dirbo įprastu grafiku, tačiau joje beveik nebuvo ko pirkti.
Verslininkas atgavo tris pavogtus dviračius, tačiau pardavimui jie jau nebetinkami. M.Hiltonas susidūrė su problemomis dėl asortimento atnaujinimo, nes visi čia parduodami dviračiai – itališki, o rugpjūtis Italijoje – atostogų mėnuo.
M.Hiltono parduotuvės metinė apyvarta - vos 200 tūkst. svarų sterlingų. Anot jo, šiuo metu jos nuostoliai siekia daugiau nei 3 tūkst. Svarų. Parduotuvės savininkas sako labiausiai nerimaujantis dėl suniokotos parduotuvės išorės ir inventoriaus: atnaujinimo kaštai skatina verslininką mąstyti apie parduotuvės uždarymą. Be to, parduotuvė veikia dar tik pusantrų metų, visai neseniai ėmė gauti pelno, o dabar atsidūrė prastesnėje situacijoje nei prieš atsidarant.
Johnas Hennas – „TA Henn“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės Wolverhamptone savininkas. Verslininkas pasakoja riaušių dienos rytą buvęs įspėtas vietos policijos, todėl parduotuvę uždaręs jau trečią po pietų. Pasak jo, tai buvo labai geras sprendimas, nes delsusios užsidaryti parduotuvės patyrė nepalyginamai didesnių nuostolių.
Parduotuvė išsaugojo visas prekes, tačiau dėl išdaužytų stiklų patyrė beveik 5 tūkst. svarų sterlingų nuostolių. J.Hennas tvirtina, jog nuo pat parduotuvės atsidarymo 1935-aisiais ji niekuomet nėra buvusi taip stipriai nuniokota.
Daugelis smulkiųjų anglų verslų dėl riaušių patyrė tokių didelių nuostolių, kad neribotam laikui atidėjo bet kokio didesnės vertės prekybos asortimento įsigijimą - artimiausiu metu didžiąją dalį lėšų neabejotinai „suris“ riaušininkų padarytos žalos glaistymas.