Šiaulių, Akmenės, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių savivaldybėms pateiktas siūlymas paversti pramonės parkus į LEZ. Maža to, daugelį jų numatoma plėsti ir sukišti dar daugiau milijonų litų.
Neva vėliau investuotojams būtų galima pasiūlyti daugiau mokesčių lengvatų, todėl jie plūstų nenutrūkstamu srautu.
Bet kol kas savivaldybės įrodė mokančios tik leisti ES ir mokesčių mokėtojų pinigus, o ne rasti investuotojų.
Investicijų burbulas sprogo
Prieš kelerius metus pompastiškai pristatytą Šiaulių pramonės parko projektą galima vadinti žlugusiu: investuota dešimtys milijonų litų, o neveikia nė viena įmonė.
„Tai, kas nutiko mūsų pramonės parke, galima lyginti su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu, nes mes irgi sukūrėme investicinį burbulą”, – pripažino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras.
Nepaisant patirtos nesėkmės, Šiaulių oro uosto pašonėje tebeplanuojamos dar vienos mokesčių mokėtojų milijonų laidotuvės. Valdininkai tikisi, kad bus atriekta pinigų ir antrajam plynės plėtros etapui.
Pirmajame Šiaulių pramonės parko plėtros etape į 53 hektarų teritoriją investuota per 38,4 milijono litų. Savivaldybė prie projekto prisidėjo pasiskolintais 20 milijonų litų.
Tad patiriama vien nuostolių, nes bankams mokamos didžiulės palūkanos.
Antrajame etape numatyta į infrastruktūrą investuoti dar 34,5 milijono litų.
Tiesa, šįsyk savivaldybės dalis menkesnė – 1,7 milijono litų. Per antrąjį plėtros etapą tikimasi parką išplėsti iki 216 hektarų. Jame būtų per 80 sklypų.
Akmenė nuostolių išvengė
Akmenės rajono savivaldybei pramonės parkų istorija kainavo gerokai mažiau. Mat į Naujosios Akmenės pašonėje esančią per 34 hektarų teritoriją investuota tik 1,13 milijono litų.
Savivaldybė prie techninio projekto prisidėjo tik 225 tūkstančiais litų.
Daugiau pinigų nebuvo kišama, nes Ūkio ministerija 2009 m. pradžioje nutarė, jog akmeniškių projektas nebus finansuojamas, todėl jis pateko į rezervą.
Nuomojasi tik vieną sklypą
Marijampolės savivaldybė 2006–2007 metais iš 35 savininkų nupirko 65 hektarus žemės ir joje ėmė kurti pramoninę zoną.
Savivaldybės planavimų ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis teigė, jog tam išleista per 4,5 mln. litų biudžeto lėšų.
„Investuotojai sklypais domisi, tačiau juose kol kas nėra infrastruktūros. Šiemet jai pinigų nėra ir nebus. Kol kas išnuomotas vienas sklypas”, – informavo D.Cinaitis.
Nėra tikri dėl ateities
Dar vienas – Kėdainių pramoninis parkas šiandien taip pat stovi beveik tuščias. 56 hektarų sklype baigiamas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas.
Beje, tai, ko gero, vienintelis realus objektas, išdygęs bent viename šalies pramonės parkų.
Kone Lietuvos centre įsikūręs parkas jau kainavo apie 13 mln. litų. Investuotojams papildomai ketinama pasiūlyti dar 80 hektarų. Antrajame etape į infrastruktūrą žadama investuoti dar 7 milijonus litų.
„Potencialių investuotojų anksčiau čia užsukdavo. Ypač domėjosi viena Rusijos metalo perdirbimo įmonė.
Tačiau jiems mūsų parke trūko elektros energijos pajėgumų”, – sakė Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Jis tvirtino, kad vietos valdžia nėra priešiškai nusiteikusi prieš ketinimus pramoninius parkus paversti į LEZ. Tačiau kaip tai padaryti teisiškai, dar nežino.
„Paramą iš ES gavome pramoniniam parkui, tačiau siūlysime LEZ paslaugas. Nesu įsitikinęs, ar tai atitinka įsipareigojimus”, – abejojo administracijos direktorius. Neaiškūs ir žemės reikalai. Dabar parko teritoriją patikėjimo teise valdo savivaldybė. Jam tapus LEZ žemę reikėtų grąžinti valstybei.
„Tai užtruktų kokius trejus metus. O investuotojų mums reikia šiandien. Teritorijos išlaikymas ir priežiūra kasmet mums kainuoja apie 30 tūkstančių litų”, – teigė R.Gailiūnas.
Niekas nenori į Panevėžį
Panevėžio pramonės parku susidomėję verslininkai – laukiamiausi svečiai. Tik kol kas jų – nė vieno.
Parke jau įrengti inžineriniai tinklai, vandentiekis su nuotekomis, gatvės ir apšvietimas. Į žemę ir joje atliktus darbus investuota apie 20 milijonų litų. Iš jų apie 7 milijonus – iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.
Panevėžio politikai tarsi maldą kartoja, kad miestas prie Nevėžio yra geografiškai puiki vieta plėtoti verslą ir logistiką. Tačiau kol kas tokie argumentai nevilioja verslininkų.
Šioks toks sujudimas justi tik Alytuje. Čia jau rasti keturi investuotojai, ketinantys sukurti apie pusantro šimto darbo vietų.
Pasiūlė lengvatų
Žemės nuomos 99 metams ir investicijų sutartis su miesto savivaldybe yra pasirašę sulčių, aliejaus gamintojai, mėsos perdirbimo įmonė ir Lietuvos verslo kooperacijos centras.
Verslininkai nusprendė kurtis Alytuje dėl miesto tarybos pasiūlytų lengvatų: įsipareigojusios investuoti ne mažiau kaip pustrečio milijono litų į hektaro sklypą bendrovės 5 metus atleidžiamos nuo žemės ar žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio, o dar kitus 5 metus šie mokesčiai mažinami 50 procentų.
56 hektarus užimantis Alytaus pramonės parkas padalintas į 26 sklypus. Čia nutiesta daugiau kaip pustrečio kilometro ilgio gatvių, baigiamos įrengti visos būtinos inžinerinės komunikacijos, o elektros tinklai – gavus leidimą statybai.
Šie darbai kainavo apie 21 milijoną litų: 19 milijonų litų – Europos Sąjungos parama, likusios lėšos – savivaldybės indėlis.
LR korespondentai Marius Jokūbaitis, Loreta Juozaitienė, Virginija Petrauskienė, Genovaitė Rafanavičienė, Gintaras Šiuparys
Reikia Europos Komisijos palaiminimo
* Ar kas nors pasikeis, jei šie šeši pramonės parkai taps LEZ? Vienos nuomonės nėra.
* Lietuvoje šiuo metu iš tikrųjų veikia tik Klaipėdos ir Kauno LEZ. Pastaroji – vos 40 kilometrų nuo Kėdainių pramoninio parko.
* Todėl LEZ valdytojas Vytas Petružis neslepia, kad teks konkuruoti dėl investuotojų, tačiau nesutinka su nuomone, jog keletas LEZ Lietuvą padarys patrauklesnę investuoti: „Jau geriau investuotojams pasiūlyti dvi iš tikrųjų veikiančias, o ne dešimt merdinčių LEZ.”
* Tačiau Ūkio ministerijos investicijų politikos skyriaus vedėja Skirmantė Venalienė teigė, kad investuotojai turės daugiau galimybių rinktis. „Lietuva konkuruoja dėl investicinių projektų su kitomis šalimis, kurios taip pat plečia pramonines teritorijas ir zonas. Didžiausi konkurentai – Latvija, Lenkija ir kitos Vidurio bei Rytų Europos regiono šalys”, – sakė S.Venalienė.
* Jei į LEZ verslininkai investuos bent milijoną eurų, 6 metus jie bus atleisti nuo pelno mokesčio. Kitus dešimt metų mokės 50 proc. pelno mokestį.
* Idėjos autoriai įsitikinę, kad pramoniniai parkai, virtę LEZ, neliks tušti – investuotojai esą susigundys mokesčių lengvatomis. Tuo tarpu Vyriausybė ieškotų operatorių, kurie galėtų valdyti naująsias zonas.
* Bet lemiamą žodį dar turės tarti Europos Komisija. Tik gavus jos sutikimą bus skelbiamas konkursas valdytojams.