Minsko ir kitų didžiųjų Baltarusijos miestų maisto prekių parduotuvėse galima pasijusti kaip laiko mašinoje.
Kartais atrodo, kad sugrįžai į praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžią, kai vienas dažniausiai tariamų žodžių buvo „deficitas”.
Mero pamokas išmoko
„Vištienos filė nėra!” – eilėje besibūriuojantiems pirkėjams garsiai skelbia už prekystalio stovintis pardavėjas.
Visa tai vyksta darbo dienos pavakare viename Minsko prekybos centrų.
Pažvelgi į šaldytuvą – iš tiesų nėra. Voliojasi keli apipjaustyti vištos gabaliukai, o šiaip viskas užgrūsta kiaulių odomis.
Kodėl kiauliena saugoma vištienai skirtame šaldytuve? Dėl to, kad jis neatrodytų tuščias.
Juk neseniai Baltarusijos sostinės meras Nikolajus Ladutko demonstratyviai atleido septynių parduotuvių vadovus už tai, kad lentynose nebuvo pakankamai prekių. Dabar stengiamasi užpildyti bet kuo, kad tik nerėžtų akies.
Veža mažiau nei užsakoma
Regis, firminėje Dzeržinskio paukštienos ūkio parduotuvėje šių gėrybių neturėtų stigti. Deja: tuščia ir čia.
„Viską jau išpirko. Ar esate matę, kokios eilės čia susidaro rytais? Produktų dar neatvežė, o jau rikiuojasi kelios dešimtys pirkėjų, visi laukia. Juk vištiena pabrango ne tiek daug kaip kiauliena ar jautiena.
Tiktai štai iš fabriko jos gauname vis mažiau. Užsakome 30 dėžių, o pristato tik 10”, – dejavo jauna pardavėja.
Negi šalyje per mažai užauginama vištų? „Į Rusiją viską išveža, į Rusiją”, – mielai aiškino mergina, valydama šaldytuvą.
Eilėse – pensininkai
Atėjus į parduotuvę rytą galima išvysti didžiules pensininkų ir namų šeimininkių eiles.
Visi jau gerai žino, kada ir kokios prekės atgabenamos, todėl skuba užsiimti vietų.
O kaip kitaip išsisuksi? Juk gretimoje parduotuvėje, į kurią produktų atvežė anksčiau, jau išseko bet kokios mėsos atsargos: liko tik kepinti skirti lašinukai ir kanopos.
Todėl viską, ką įmanoma įsigyti, baltarusiai perka dideliais kiekiais.
„Kam jums tiek?” – teiraujuosi moters, prie kasos padėjusios krepšį su penkiolika nemenkų rūkytų dešrų.
„O kas čia keisto? Žinote, kiek tokia dešra Rusijoje kainuoja? Gal ir pas mus tuoj taip bus”, – paaiškino pirkėja.
Pirmenybė – Rusijai
Nė vienas Baltarusijos mėsos kombinatas krizės metu nebankrutavo. Tačiau gaminių – vis mažiau. Mat ne gamintojai, o valdžia nustato jų kainas.
Kiaulieną ir jautieną buvo leista šiek tiek pabranginti, o vištienos – ne. Todėl gerokai naudingiau ją pardavinėti rusams. Juolab kad už prekes jie atsiskaito Rusijos rubliais.
Įmonėms užsienio valiuta labai reikalinga – šalies komerciniai bankai jos nepardavinėja jau penktą mėnesį.
Be to, baltarusiškus mėsos gaminius į Rusijos turgavietes veža ir gyventojai. Net ir nusipirkus jų parduotuvėse kaimyninėje šalyje galima parduoti 1,5–2 kartus brangiau.
Dėl to vos kirtus sieną su Rusija baltarusiškų mėsos gaminių galima įsigyti kiek tik širdis geidžia. Tik ji – brangesnė.
Antai kilogramas Baltarusijoje užaugintų vištų kumpelių Smolensko srities parduotuvėse kainuoja 100 Rusijos rublių (per 8 litus).
Pagal juodosios rinkos kursą tai būtų 26 tūkstančiai Baltarusijos rublių. Už tiek Minske galima įsigyti kilogramą vištienos filė. Tik su viena sąlyga: jei pavyks kur nors rasti.