Ypač produkcija sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonėse (40,3 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonėse (28,5 proc.), niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos (15,4 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos įmonėse (13,5 proc.), gėrimų gamybos (12,7 proc.), tekstilės gaminių gamybos (8,8 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (5,2 proc.) įmonėse.
Apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 3,8 proc., pašalinus sezono įtaką – padidėjo 0,9 procento.
Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 3,8 proc. (pašalinus sezono įtaką – padidėjo 0,8 procento.
Pasak
DnB NORD banko analitiko Mindaugo Jurgelio, pastaruosius keletą metų apdirbamosios pramonės plėtrą
iš esmės lėmė pardavimai užsienyje: nuo 2007 m. vidurio šalies
pramoninkų eksportas augo daug sparčiau nei pardavimai Lietuvoje,
todėl pastarųjų dalis apyvartoje sumenko iki 30 proc. Tai neturėtų
stebinti, mat mūsų šalies rinka yra nedidelė, be to ją kamuoja
aukštas nedarbas ir emigracija. Nerimą kelia tai, kad Europos
Sąjungos, kuriai tenka apie tris ketvirtadalius šalies AP eksporto,
ekonomikos augimas pastaruoju metu ėmė sparčiai lėtėti:
preliminariais duomenimis antrąjį metų ketvirtį, lyginant su 2011
m. pradžia, ūkio plėtra tesiekė 0,2 proc. Tai netruks atsiliepti
ir Lietuvos pramonininkams.
„Žvelgiant
į pagrindines eksportuojamų produktų grupes matoma nevienareikšmė
padėtis. Chemijos pramonei, kurios produkcija eksporto struktūroje
sudarė 15 proc., kyla sunkumų dėl Lietuvoje itin aukštų gamtinių
dujų kainų bei mažėjančios prekių paklausos Vokietijoje. Kita
stambi eksportuotoja, maisto pramonė, tikėtina, dar kurį laiką
plėsis, mat didžioji dalis jos produkcijos lieka Baltijos šalyse,
kurių ekonomika ir vidaus vartojimas šiemet dar turėtų gana
sparčiai augti. Stabilios atrodo baldų gamintojų perspektyvos, mat
didžiąją dalį savo produkcijos jie parduoda sėkmingai
veikiančiam Švedijos koncernui „Ikea“,
- komentuoja M.Jurgelis.
"Danske" banko analitikė Violeta Klyvienė svarsto, kad didelio pasaulio
ekonomikos sulėtėjimo poveikio Lietuvos pramonė dar nejaučia, nes apdirbamosios
gamybos pramonė, pašalinus sezono įtaką ir toliau augo – 3,5 proc.
eliminavus naftos pramonę.
"Vis dėlto neigiama rizika Lietuvos gamybos sektoriui
dėl globalių ekonomikos lėtėjimo tendencijų akivaizdžiai didėja. Tai rodo ir
keturis mėnesius iš eilės Vokietijos – vienos svarbiausios Lietuvos eksporto
partnerės pramonės gamybos rezultatai. Kitos svarbios eksporto partnerės –
Lenkijos – pramonė taip pat mažina apsukas. Pramonės raidą ateityje gali
neigiamai paveikti struktūrinės darbo rinkos problemos – didėjantis atotrūkis
tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos, tačiau šiuo metu su vidaus rinka
susijusi rizika yra žymiai mažesnė nei išorinė", - komentavo ji.
“Prastėjantys
rodikliai patvirtina mūsų prognozes apie besiniaukiančias šalies
pramonės nuotaikas”, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos
Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras
Izgorodinas.
Pasak jo,
statistiniai rodikliai yra susiję su lėtėjančiu pasaulio
ekonomikos augimu, dėl akivaizdžių JAV ekonomikos problemų
(sunkios viešųjų finansų padėties, stagnuojančios nekilnojamo
turto rinkos ir pernelyg lėtu ekonomikos augimu neišjudinamos darbo
rinkos), taip pat lėtėjančio besivystančių rinkų aktyvumo.
Analitiko teigimu,
optimizmo neprideda ir naujausi rodikliai iš Europos, kuriai tenka
ir 60 proc. lietuviškų prekių eksporto. Antrąjį 2011 m. ketvirtį
Prancūzijos ekonomika stagnavo, Vokietijos ekonomika paaugo tik 0,1
proc., o euro zonos ūkis ūgtelėjo vos 0,2 proc., t.y. gerokai
mažiau nei buvo laukta.
„Atsižvelgiant į
tai, kad Lietuvos pramonė yra itin tampriai susijusi su užsienio
rinkomis – beveik 70 proc. Lietuvos gamintojų produkcijos yra
eksportuojama – dabartinis pramonės atsigavimo lėtėjimas
atitinka makroekonomines pasaulio tendencijas”, - teigia
A.Izgorodinas.
Lietuvos
pramonininkų konfederacijos skaičiavimais, šalies pramonės
augimas pasiekė savo piką ir antrąjį 2011
m. pusmetį
tik lėtės.
Pramonininkų
skaičiuojamas ketvirtinis lūkesčių indeksas rodo, kad tik 40
proc. apklaustųjų vadovų trečiąjį ketvirtį prognozuoja
eksporto apimčių didėjimą (antrąjį ketvirtį eksporto augimą
prognozavo 69 proc. vadovų).