Į kontrabandą buvo įtrauktas ir Kim vyras, kuris, kaip manoma, naudojosi savo naryste „paramos išeiviams komitete“ Korėjoje, kad galėtų saugiai prieiti prie paveikslų. Kolekcijoje – garsūs dailininkai iš Šiaurės Korėjos „Mansudae“ meno studijos. Tai vyriausybės kuruojama įstaiga, kurioje dirba tūkstantis menininkų, kuriančių paveikslus, medžio raižinius, piešinius ir siuvinius, ir parduodanti juos užsienyje per nustatytas bendroves.
Užsitikrindama sandėrį, Kim sutardavo, kad pusė pelno už parduotus paveikslus grįš patiems dailininkams, taip pat mokėjo jiems metinį 8 tūkst. vonų atlyginimą. Darbai buvo parduodami internetu ir per galerijas, esančias Pietų Korėjos miestuose Inčone, Tedžone ir Kvandžu. Paveikslų kainos svyruodavo nuo 30 tūkst. iki 1 mln. vonų (nuo 70 iki 2300 Lt). Iš esmės Kim veikė kaip nelegali meno prekiautoja, padedanti Šiaurės Korėjos menininkams pasiekti rinkas, kurios jiems neprieinamos.
Moteriai iš paveikslų kontrabandos pavyko užsidirbti ne tiek ir daug - 27 943 JAV dolerius (apie 70 tūkst. litų), vidutiniškai po 24,50 JAV dolerio (apie 60 Lt) už paveikslą.