Kelių eismo taisyklių (KET) 21 straipsnis vairuotojams draudžia naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.
Sugriežtinus vairuotojų atsakomybę už šį pažeidimą dabar skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda.
Tai, kad vairuojant mobiliuoju telefonu galima kalbėti naudojantis laisvųjų rankų įranga, leidžia suprasti, jog vairavimo saugumui grėsmę kelia ne pats kalbėjimas telefonu, o jo laikymas rankoje.
Šitaip kalbėdamas vairuotojas bent neatitraukia akių nuo kelio. O štai rūkydamas cigaretę jis turi žvilgtelėti, kur kratyti pelenus. Valgydamas vairuotojas blaško dėmesį stebėdamas, kad maistu nesusiteptų drabužių, gerdamas iš puodelio jis rizikuoja apsipilti.
Klaipėdos kelių policininkai prisiminė neseniai uostamiestyje įvykusią avariją, kai geriant karštą kavą vairuotojui skysčio užtiško ant kelnių. Jis instinktyviai puolė valytis ir nepastebėjęs, kad nusuko nuo kelio, automobiliu rėžėsi į medį.
Rekomendacijų nepaisoma
Mobiliuoju telefonu draudžiantis kalbėtis tas pat KET straipsnis nurodo, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinio skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pripažino, kad vairuojant automobilį valgymas, gėrimas ar rūkymas patenka į tokių veiksmų kategoriją.
„Bet už tai vairuotojų policija nebaudžia, nes kelių eismo taisyklės tokius veiksmus ne draudžia, o tik rekomenduoja jų vengti”, – paaiškino D.Šalomskas.
Avarijų priežastys netiriamos
„Jei griežtai uždraustume vairuotojams valgyti arba rūkyti, išsiskirtume iš Europos konteksto”, – teigė vienas KET autorių, Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Jis prisiminė vieną Lietuvos išsišokimą, kai automobilyje buvo draudžiama vežtis atkimštą alkoholio butelį.
Po kurio laiko šio draudimo buvo atsisakyta.
Anot jo, nė vienoje Europos šalyje nedraudžiama vairuojant valgyti ar rūkyti, tačiau policininkas gali sustabdyti vairuotoją pastebėjęs, kad jis dėl pašalinių veiksmų pavojingai vairuoja.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2009 metais 16 procentų mirtimi pasibaigusių avarijų įvyko dėl to, kad valdydami transporto priemonę vairuotojai užsiėmė pašaliniais veiksmais.
Lietuvoje tokių avarijos priežasčių tyrimų niekas nebandė atlikti, nes, pasak V.Pumpučio, tai nustatyti būtų neįmanoma: „Niekas nepasigirs, jog padarė avariją, kai jo dėmesys buvo nukreiptas, pavyzdžiui, į tai, kad nuo valgomo sumuštinio nenulašėtų kečupas.”
Trūksta vairavimo kultūros
V.Pumputis teigė, kad viskas priklauso nuo įdiegtos vairavimo kultūros.
„Šiuo atžvilgiu pavyzdinė šalis yra Vokietija, kurioje vairuotojams yra įkalta į galvą, kad vairuoti reikia abiem rankomis.
Pamatyti greitkeliu 200 kilometrų greičiu lekiančiame automobilyje rūkantį vairuotoją, ko gero, neįmanoma”, – teigė saugaus eismo specialistas.
Vokietijoje vairuotojams rekomenduojama vengti net garsios muzikos, nes ji blaško dėmesį.
Vairavimo mokyklose mokiniams patariama automobilio salone nesivežti nepritvirtintų daiktų, pavyzdžiui, arbūzo.
Avarijos atveju žmogų gali sužaloti ne susidūrimas, o salone skriejantis sunkus daiktas. Mokant vairuotojus ypač daug dėmesio skiriama pasekmėms, kurias gali sukelti pašaliniai veiksmai prie vairo.
Kalbėti mobiliuoju pavojingiau
Nors valgymas ar rūkymas vairuojant ir kelia pavojų saugiam vairavimui, tai nėra dažnai pasitaikantys veiksmai.
„Lietuva nėra didelė, todėl nedidelė tikimybė, kad vairuotojas alkį malšins tiesiog prie vairo.
Pamatyti kelyje užkandžiaujantį ar iš puodelio gėrimą siurbčiojantį vairuotoją pasitaiko gana retai.
Kur kas dažniau vairuojant kalbama mobiliuoju telefonu. Kad tai pavojinga, įrodyta ne vieno tyrimo metu”, – teigė V.Pumputis.
Ekstremalaus stabdymo metu būtina įsikibti į vairą abiem rankomis. Kaip tai padaryti, jei vienoje rankoje yra telefonas ar popierinis kavos puodelis?
Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo tirtas mobiliuoju telefonu kalbančių vairuotojų reakcijos greitis.
Nustatyta, kad esant normaliai vairuotojo būsenai ir dėmesį koncentruojant į vieną tašką reakcijos laikas yra 0,4 sekundės. Kalbant mobiliuoju telefonu reakcija sulėtėja du kartus.
Mobiliuoju telefonu renkant numerį reakcijos laikas pailgėjo iki 3,1 sekundės.
Mobiliuoju telefonu kalbančių vairuotojų daromų klaidų skaičius buvo 32 procentais didesnis nei vien vairavimui dėmesį skyrusių asmenų.
Pažeidėjų daugėja
2010 metais už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant Lietuvoje buvo nubausti 15 533 vairuotojai.
Šiemet vien per 7 mėnesius tokių pažeidėjų skaičius pasiekė 11 509.
JAV atliktų tyrimų rezultatai
Vairuotojui kalbant telefonu 4 kartus padidėja galimybė patekti į avariją ir būti sužalotam.
Grėsmė patirti avariją kalbant telefonu yra vienoda, neatsižvelgiant į vairuotojų lytį ir amžių.
Orų sąlygos nėra pagrindinė avarijų priežastis. JAV 75 procentai avarijų įvyko esant geroms orų sąlygoms.
Uždraudus kalbėti telefonu vairuojant ir vairuotojams pradėjus naudoti laisvųjų rankų įrangą avarijų skaičius nesumažėjo.
Keliose JAV valstijose uždraudus kalbėti telefonu vairuojant avarijų skaičius dėl šios priežasties sumažėjo nuo 6 iki 3,5 procento.
Praėjus metams po draudimo kalbėti telefonu vairuojant sumažėjęs avarijų skaičius vėl padidėjo.