Tai, be kita ko, kenkia bendrovėms, perkančioms elektros energiją fiksuotomis kainomis, kadangi derybos dėl kitų metų grindžiamos ankstesnių metų vidutine kaina.
„Taip pietiniai kaimynai mūsų laisvos rinkos vartotojams kiša kiaulę, ir negalime ilgiau taikstytis su tokia padėtimi“, - sako Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ valdybos pirmininkas Taavi Veskimagi.
„Nors seniai Baltijos jūros valstybių premjerų ir Europos Komisijos prezidento lygiu buvo sutarta, kad „Nord Pool Spot“ elektros birža apims ir Latviją bei Lietuvą, tos valstybės neturi politinės valios to padaryti“, - teigia T.Veskimiagi.
Pasak jo, Estijos laisvosios rinkos dalyviai iš esmės turi konkuruoti su Latvijos ir Lietuvos vartotojais, tačiau tai nėra tikra konkurencija, kadangi tokie Estijos vartotojai negali gauti Latvijos ir Lietuvos elektros gamintojų pasiūlymų.
Estija prie Šiaurės šalių elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“ prisijungė 2010 metų balandį. Lietuvoje nuo 2010 metų pradžios veikia vietinė birža „Baltpool“, bendradarbiaujanti su „Nord Pool Spot“.
Šių metų liepą per „Nord Pool Spot“ Estijoje nupirkta rekordinis kiekis - 539 GWh - elektros energijos, ir 56 proc. šio kiekio teko Latvijos, 41 proc. - Estijos, o 4 proc. - Lietuvos elektros energiją tiekiančioms bendrovėms.