Nevyriausybinė organizacija – Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (NVF), bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, sumanė skatinti lietuvių sąmoningumą.
Kaip lrytas.lt sakė NVF prezidentė Alvita Armanavičienė, Panevėžyje surengtas seminaras – trečiasis. Prieš tai tokie buvo surengti Vilniuje ir Alytuje. Tikimasi, kad iki spalio 15-ąją minimos Pasaulinės atsakingo vartojimo dienos jie bus surengti dar septyniuose šalies miestuose.
Seminarai skirti žmonėms, norintiems lengviau susigaudyti prekių gausoje, išsirinkti pačius sveikiausius produktus, geriau žinoti savo, kaip vartotojų, teises. Labiausiai susidomėję atsakingo vartojimo idėjomis ateityje galės tapti visuomeniniais atsakingo vartojimo konsultantais.
NVF prezidentė A.Armanavičienė ir Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Bronislava Staškevičienė į seminarą susirinkusiems panevėžiečiams papasakojo apie gerus ir nelabai maisto priedus, ekologiškus maisto produktus, vartotojų teises, higienos reikalavimus įmonėms.
B.Staškevičienė pasidžiaugė, kad panevėžiečiai vartotojai gana sąmoningi, todėl dažnai maisto ir veterinarijos tarnybą informuoja apie pastebėtus pažeidimus. Pavyzdžiui, žmonės pranešė apie remonto metu darbo nenutraukiančias ir maisto produktais nesiliaujančias prekiauti parduotuves. Taip Panevėžyje bandė dirbti net pora prekybos centrų, kol nebuvo įspėti, kad nusižengia galiojantiems įstatymams.
B.Staškevičienė pabrėžė, kad pirkėjai būtinai turėtų išsaugoti prekės įsigijimo čekio. Kitu atveju, net jei prekė nekokybiška, nepavyks įrodyti, kad ji pirkta būtent toje parduotuvėje ir pretenzijos nebus priimtos.
Pasakodama apie įvairius maisto priedus, B.Staškevičienė sakė, kad maisto produktų, kuriuose yra įvairių konservantų ir kitų maisto priedų, negalima vadinti nuodingais ar nevalgomais, jei juose šios medžiagos neviršija nustatytų leistinų normų. Vis dėl to besirūpinantys savo sveikata žmonės turėtų rinktis kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą.
Pasakodama apie maisto ženklinimo ypatumus, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė sakė, kad gamintojai ima gudrauti. Pavyzdžiui, rašydami gaminio sudėtį, vietoj maisto priedų trumpinio (E ir skaičiaus), jie pradėjo rašyti pilną jo pavadinimą. Todėl iš pirmo žvilgsnio į etiketę gali pasirodyti, kad produkte nėra maisto priedų.
Stengiamasi, kad pirkėjas gautų kuo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, ant maisto produktų (įvairių vaisvandenių, sirupų ir pan.), kuriuose yra dirbtinių dažiklių E 102 (tartrazinas), E 104 (chinolino geltonasis), E 110 (saulėlydžio geltonasis), E 122 (azorubinas arba karmosinas), E 124 (kochinelas raudonasis), E 129 (alura raudonasis) privaloma spausdinti perspėjimą, kad produktas gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį. Jei skubanti mama surastų laiko perskaityti šį įspėjimą, vargu, ar pirktų tokį skanėstą savo atžalai.
Norintiems išsirinkti kuo sveikesnius maisto produktus, maisto kontrolės specialistai pataria itin įdėmiai perskaityti jų etiketes. Tačiau NVF prezidentė A.Armanavičienė visai rimtai pataria į parduotuvę neštis padidinamąjį stiklą – lupą. Tokios Šveicarijos prekybos centruose netgi yra pritvirtintos prie prekių vežimėlių. Kadangi jokie įstatyminiai aktai nereglamentuoja, kokio dydžio etiketės ir informacija joje turi būti, gamintojai ir pardavėjai neretai užrašus spausdina tokius smulkius, kad plika akimi vargu, ar pavyks juos perskaityti.
Panašiai vargti kartais reikia ir bandant išskaityti svarbią informaciją ant etikečių, pritvirtintų ant prekių lentynų. Jos būna sunkiai įskaitomos, o norint perskaityti prie apatinių lentynų pritvirtintus lapelius su prekės kaina, kilmės šalimi, jos kodu, reikėtų beveik atsigulti. O juk ta informacija, ypač perkant nefasuotas prekes (daržoves, šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus ir pan.) kartais būna vienintelė, pirkėjų prieinama.
Pasak B.Staškevičienės, skubantys žmonės retai turi laiko įdėmiai skaityti informaciją apie prekę, o tai būtina. Pavyzdžiui, jei citrusiniai vaisiai yra apdoroti chemikalais, apie tai privalo būti užrašyta informacijoje ant prekystalio. Tokius vaisius būtina gerai nuplauti.
Žmonės neretai neplauna ir džiovintų vaisių, riešutų. Tačiau mitybos specialistai pataria būtinai tai daryti – nustebsite, koks nešvarus vanduo liks juos nuplovus.