„Tiek euro zona, tiek tos šalys, kurios prisirišusios prie euro,
įskaitant Lietuvą, turi daryti iš principo labai svarbius
sprendimus. Norint bendros valiutos, būtina turėti labai artimai
koordinuotą fiskalinę politiką. To iki šiol nebuvo“, - telefonu
iš Vokietijos BNS sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, būsimam ES viršūnių susitikimui spalio mėnesį bus teikiami įvairūs pasiūlymai, kaip pažaboti valstybių apetitą skolintis, įskaitant galimus konstitucinius
ribojimus dėl valstybių skolos.
„Šalys, kurios gauna europines lėšas, ypač euro zonos narės,
turi apsipręsti - ar jos lieka euro zonoje ir vykdo griežtą
fiskalinę politiką, koordinuotą fiskalinę politiką“, - sakė
D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, įtakingiausia Europos politike laikoma A.Merkel yra
nusiteikusi ryžtingiems sprendimams.
„Ji pasiryžusi, nes kitos išeities nėra. To reikalauja tiek
Vokietijos žmonės - vis dėlto Vokietija negali visą laiką mokėti
toms valstybėms, kurios elgiasi neatsakingai, - tiek Vokietijos
parlamentas Bundestagas. Ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys
verčia Europą rimtis realių veiksmų“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
BNS paklausta, ar su didelėmis problemomis susidurianti euro
zona dar patraukli Lietuvai, prezidentė atsakė, kad ji visada bus
patraukli atsakingą politiką vykdančioms valstybėms.
„Euro zona visada bus patraukli toms šalims, kurios atsakingos,
kurių politikai elgiasi su valstybės finansais ir valstybės
fiskaline politika atsakingai. Ji drausmina nuo politinio populizmo.
Todėl manau, kad visoms šalims ši sistema yra naudinga ir to
turėtų siekti visos šalys, kurios nori garantuoti, kad nepraskolins
savo ateities ir neužkraus skolų naštos savo vaikams“, - sakė
D.Grybauskaitė.
Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad euras šalyje bus įvestas 2014
metais. Šį tikslą pasiekti gali sukliudyti pernelyg didelė
infliacija arba biudžeto deficitas.