55 metų Devenas Sharma didžiausiai pasaulio reitingų agentūrai „Standard & Poor’s” vadovavo nuo 2007-ųjų. Į jo postą tikrai niekas nesikėsino.
Tačiau vakar kompanijos prezidentas ant stalo tėškė pareiškimą. Kodėl? Kaip teigia šaltiniai, visa tai susiję su pastarojo meto įvykiais.
Kritikos strėlės „Standard & Poor’s” adresu pasipylė prieš keletą savaičių, kai agentūra pirmą kartą istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą.
Tokia žinia sukėlė sumaištį finansų rinkose.
Iki šiol pasaulio biržų indeksai svyruoja, investuotojai baiminasi sąstingio JAV.
Tuo tarpu Vašingtonas „Standard & Poor’s” sprendimą vadina visiškai nesuprantamu. Anot JAV iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio, ši agentūra pademonstravo siaubingas žinių apie Amerikos biudžeto matematiką spragas ir padarė absoliučiai neteisingas išvadas.
Manoma, jog dėl drąsaus „Standard & Poor’s” žingsnio patiriamas spaudimas ir galėjo būti viena priežasčių, kodėl D.Sharma nutarė pasitraukti.
Tačiau politikų puolamos agentūros toli gražu nėra nekaltos aukos. Tai liudija buvusio „Moody’s” vyriausiojo prezidento Williamo Harringtono pranešimas JAV biržos ir vertybinių popierių komisijai.
Jame W.Harringtonas apskundė buvusius darbdavius, esą jie, vergaudami iš bankų bei verslo įmonių gaunamiems pinigams, kišasi į nepriklausomų analitikų išvadas ir galbūt jas net koreguoja.
„Aiškūs interesų konfliktai persmelkę visą struktūrą: nuo pradedančių analitikų iki direktorių tarybos ir aukščiausių „Moody’s” vadovų”, – tvirtina 11 metų agentūrai vadovavęs W.Harringtonas.
Jo teigimu, kompanijoje įprasta gąsdinti ir persekioti ekspertus, kad jie pateiktų klientams palankias išvadas.
Šis 78 puslapių W.Harringtono skundas tik patvirtina, kad reitingų agentūros tėra pelno siekiančios kompanijos.
Tačiau agentūros pastaraisiais metais įgavo tokios įtakos, kuri leidžia lemti ištisų valstybių ekonomikos raidą.
Antai Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad būtent dėl reitingų nustatinėtojų kaltės 2008 metais kilo pasaulinė finansų krizė.
„Bankai nebūtų galėję padaryti to, ką padarė, jeigu nebūtų prikišusios letenų reitingų agentūros”, – tvirtino JAV ekonomistas. („Guardian.co.uk”, „Reuters”, LR)
Įtartinos veiklos įrodymų nestinga
Surinkta pakankamai įrodymų, kad reitingų agentūros puikiai žinojo, kokią grėsmę kėlė JAV bankų platinami CDO – išvestiniai instrumentai, susieti su blogomis nekilnojamojo turto paskolomis.
„Tikėkimės, kad pralobsime ir laiku pasitrauksime, kol šis kortų namelis nespės sugriūti”, – 2006 metais elektroniniame laiške vienas „Standard & Poor’s” darbuotojas rašė savo kolegai.
Pasak W.Harringtono, „Moody’s” ekspertų kolegijose CDO keliama grėsmė buvo aptarinėjama dar 2005–2006 metais, tačiau priimant sprendimus agentūros vadovai priversdavo analitikus į visa tai žiūrėti pro pirštus.