„Informacijos apie žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio bankų sąskaitas perdavimas Baltarusijai sudavė smūgį į paširdžius visai Lietuvos bankų sistemai“, - sakė Lietuvos bankų vadovas Stasys Kropas, rašo „Verslo žinios“.
„Po šio skandalo kiekvienas Baltarusijos verslininkas ar fizinis asmuo gerai pagalvos, ar verta Lietuvoje laikyti savo sąskaitas. Jei nėra pasitikėjimo bankais, visa bankų sistema tampa mažai ko verta. Verda smarki konkurencija dėl bankų klientų ir tos šalys, kurios užtikrina gerą bankinių operacijų apsaugą, turi nemažai naudos. Mes kalbame, kad norime savo banko paslaugas teikti ir kaimyninėms valstybėms, tačiau iš kai kurių mūsų šalies institucijų sulaukiame tokio skaudaus spyrio“, - sakė S.Kropas.
Gavusi Baltarusijos valdžios kreipimąsi dėl opozicijos veikėjų sąskaitų, Teisingumo minisetrija kreipėsi į bankus „DnB Nord“ ir SEB, kur šios sąskaitos buvo.
„DnB Nord“ duomenis perdavė išsyk, SEB pasiteiravo, kokiu pagrindu jų prašoma. SEB nusileido gavęs teismo įpareigojimą duomenis išduoti.
Investuotojų forumo valdybos narys bei advokato padėjėjas Dominykas Vanhara tvirtina, kad Teisingumo ministerija duomenų iš bankų gauti neturėjo teisės. Nes įstatymai leidžia juos teikti tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Valstybės saugumo departamentui. Be to, Baltarusija prašyme nebuvo nurodžiusi, kam šie duomenys bus naudojami.
„Ypač mus šokiravo tai, kad valdininkai lengvai gavo teismo nutartį pateikti duomenis, sudarančius banko paslaptį. Kyla labai rimtas klausimas, ar mūsų teismai išties nepriklausomi. Į teismą kreipėsi valdininkas ir teismas lengva ranka priėmė palankų sprendimą. Tai labai silpna sistemos veikla“, - sakė S.Kropas.
Jo nuomone, turintiems teisę prieiti prie bankų paslapties darbuotojams reikia numatyti institucijos vidinę atsakomybę už pažeidimus.
Teisingumo ministerija atsakydama dienraščiui tvirtino, jog bankai galėjo patys pasirinkti – išduoti duomenis ministerijai, ar ne.