Užstato reikalauja Suomija, sukeldama abejonių dėl visos jau
suderintos pagalbos Graikijai schemos. Derybas šiuo klausimu euro
zonos šalys iš pradžių buvo numačiusios užbaigti iki
savaitgalio.
Pirminis siūlymas, pagal kurį paskolą, kurią suteiks Suomija,
būtų garantuota kitų euro zonos šalių lėšomis, buvo atmestas.
„Manoma, kad galimas variantas yra arba garantija visoms šalims,
arba nė vienai“, - sakė laikraščiui informuotas Europos
pareigūnas.
Taip pat nagrinėjamas klausimas garantuoti paskolą
nekilnojamuoju turtu, priklausančiu Graikijos valstybei. Tačiau
Atėnai griežtai nesutinka su tokiu variantu, vertindami jį kaip
grėsmę nacionaliniam suverenitetui ir šalies vientisumui, rašo
WSJ.
„Financial Times“ žiniomis, penktadienį darbo grupės lygiu bus
svarstoma galimybė garantuoti paskolą Graikijos vyriausybei
priklausančiomis bendrovių ir bankų akcijomis, nekilnojamuoju
turtu. Tačiau kol kas neaišku, kokie konkrečiai tai gali būti
aktyvai.
Stambios valstybinės bendroves jau įtraukė Graikiją į
privatizavimo programą, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir TVF
finansinės pagalbos suteikimo šaliai sąlyga.
Taip pat, įspėja analitikai, kokių nors valstybės aktyvų
įtraukimas į užstatą gali privesti prie nemokumo pagal suverenias
Graikijos obligacijas, nes reikš kreditorių eiliškumo ir tokiu
būdu vertybinių popierių išleidimo sąlygų pakeitimą.
Nors Suomijai tenka tik 2 proc. bendro pagalbos Graikijai paketo,
kurį sudaro 110 mlrd. eurų, Europos paskola, be kurios Graikijos
laukia neišvengiamas nemokumas, negali būti skirta be visų 17 euro
zonos šalių pritarimo.
Sprendimai skirti naujas paskolas Graikijai iš Europos finansinio
stabilumo ir lankstumo didinimo fondo buvo priimti ES viršūnių
susitikime liepą, kad jie įsigaliotų, juos turi patvirtinti
šalių-narių parlamentai.
Tačiau į šiuos sprendimus, kad juos būtų galima pateikti
svarstyti parlamentams, dabar turi būti įtraukta Suomijos griežtai
reikalaujama nauja nuostata dėl paskolų užstatų.
Europos Komisijos atstovai tikisi, rašo WSJ, kad susitarimas dėl užstato formos bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.
Po rinkimų balandį Suomijos parlamente trečiąją didžiausią
frakciją sudarė nacionalistinė partija „Tikrieji suomiai“, kuri
griežtai nepritaria finansinei paramai Graikijai ir Portugalijai.
Socialdemokratai, užėmę antrąją vietą, taip pat kritikuoja
ES veiksmus ir sutiko įeiti į vyriausybės koaliciją, jeigu tik
Suomija gaus Graikijai ir kitoms ES šalims teikiamų paskolų
garantijas.