F.Erixono manymu, skurdūs A.Merkel ir N.Sarkozy santykiai yra viena didžiausių problemų grumiantis su skolų krize, nes būtent ES lyderiai turėtų imtis tokių problemų sprendimo. Nepakankamai intensyvūs santykiai negali duoti gerų rezultatų, nes nesukuria tarpusavio pasitikėjimo atmosferos net tarp dviejų asmenų – jau nekalbant apie dvi ar daugiau valstybių.
Investuotojų ir analitikų tvirtinimu, ES lyderių atsakas į praėjusios savaitės investuotojų maldavimus imtis naujų priemonių, pavyzdžiui, paramos euro zonos obligacijoms arba užtikrinti ribotos finansinės pagalbos fondą, išryškino lyderystės stoką Europoje.
Jų bendras pareiškimas po rugpjūčio 16 d. Paryžiuje vykusio susitikimo paskatino nuosmukį pasaulinėje rinkoje, nes buvo atmesta kolektyvinio skolinimosi idėja bei akcentuota atsakingo biudžeto organizavimo būtinybė. Sekmadienį Europos banko skolos draudimas pasiekė rekordines aukštumas ir pralenkė 2009-ųjų metų piką „Lehman Brothers Holdings“ žlugimo metu.
Londono maklerių kompanijos „BGC Partners“ vyresnysis strategas Howardas Wheeldonas pranešime investuotojams teigė ES lyderius „esant tiek pat toli nuo realybės kaip ir per visą Europos skolų krizės laikotarpį“.
Suinteresuotumas saugoti
Dalies ekonomistų prognozuojamas euro žlugimas, nepaisant rugpjūčio 16-osios N.Sarkozy išsakyto „suinteresuotumo saugoti Europos valiutą“, grąžintų jų pirmtakų palikimą.
57-erių A.Merkel ir 56-erių N.Sarkozy yra pirmieji po Antrojo pasaulinio karo gimę savo šalių lyderiai. D.Carnegie tarptautinės taikos rėmimo centro Briuselyje vadovas Janas Techau interviu žiniasklaidai sakė A.Merkel ir N.Sarkozy demonstruojant akivaizdžiai kitokį nei jų pirmtakų požiūrį į ES. Jie nėra patyrę karo, sakė jis.
Prieš Versalio sutarties pasirašymą 1919-aisiais gimęs 92 metų buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas susivienijo su buvusiu Prancūzijos lyderiu, šiuo metu 85-erių Valery Giscard’u d’Estaing’u tam, kad įkurtų Europos monetarinę sąjungą ir dabartinių G8 viršūnių suvažiavimo prototipą. Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis buvo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo aukso amžius, prieš dvejus metus rašytoje esė tvirtino V.Giscardas.
H.Kohlio priesaika
Šiuo metu 81 metų H.Kohlis, ėjęs Vokietijos kanclerio pareigas nuo 1982 iki 1998 metų, numatė Vokietijos suvienijimą ir pagarsėjo kaip talentingas Europos ekonominės ir monetarinės sąjungos architektas.
Pirmajame savo memuarų „Errinnerungen“ tome H.Kohlis pasakoja, jog būdamas 12-os drauge su kitais mokyklos berniukais padėjo tvarkyti nuolaužas po sąjungininkų reidų Vokietijoje, jam teko iš arti stebėti po bombardavimo išvežamus lavonus. Politinės karjeros metais H.Kohlis sakydavo, jog Europos integracija yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis taikią Senojo žemyno ateitį. Praėjusiais metais interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ ilgametis kancleris teigė, jog karo ir taikos aspektu Europa neturi jokių kitų alternatyvų.
1996-aisiais miręs F.Mitterrand’as Antrojo pasaulinio karo metais buvo sučiuptas vokiečių, išsigelbėjęs jis ėmė talkinti prancūzų pasipriešinimui prieš nacių okupaciją. Londone įsikūrusio Europos reformų centro direktoriaus pavaduotoja Katinka Barysch praėjusiais metais publikuotoje studijoje teigia, jog didžiąją Europos Sąjungos egzistavimo dalį Prancūzija ir Vokietija buvo pagrindinis integracijos variklis. K.Barysch pastebėjo, jog euro krizė neišvengiamai paryškins skirtingus Vokietijos ir Prancūzijos interesus bei Europos Sąjungos ateities vizijas.
Nesantaika
Prieštaringa Prancūzijos politika, kuria buvo rizikuojama suteikti Vokietijai galimybę atgauti lyderio poziciją, įžiebė dešimtmečius gyvavusią nesantaiką. Pradžioje F.Mitterrand’as nepritarė H.Kohlio numatytam Vokietijos suvienijimui, vėliau Jacques’as Chiracas griežtai atsakė didesnės Vokietijos įtakos priimant ES sprendimus prašiusiam Gerhardui Schroederiui.
Tam, kad būtų sukurti funkcionalūs santykiai, A.Merkel ir N.Sarkozy teks įveikti asmenybių nesuderinamumą, kažkada pastebėjo lyderių patarėjai.
„Wikileaks“ nutekintame JAV diplomatiniame memorandume teigiama dviejų stipriausių Europos ekonomikų lyderius esant „lyg ugnį ir vandenį“. Komunistinėje Rytų Vokietijoje augusi fizikos ir kvantinės chemijos specialistės diplomus įgijusi A.Merkel spręsdama problemas yra linkusi būti atsargi ir apdairi. Šių metų gegužę Vokietijos kanclerė reporteriams tvirtino esantis žmgus, kuris daro išvadas tik patikimai išanalizavusi rezultatus. Visuomet tokia buvau, ir visuomet būsiu, pridūrė.
Nepažįsta Vokietijos
Gegužės 26 d. Dovilyje vykusiame G8 viršūnių suvažiavime vienas Vokietijos pareigūnų reporteriams sakė, jog komunikacijos tarp A.Merkel ir N.Sarkozy akivaizdžiai stinga. Pasak jo, kartais susidaro įspūdis, jog Vokietijos kanclerei nepakanka žinių apie Prancūziją, ir Libijos atvejis bene aiškiausiai atskleidė, kaip svarbu pagerinti komunikaciją tarp dviejų valstybių lyderių.
Teisininkas N.Sarkozy yra vienas iš dviejų Prancūzijos prezidentų per pastaruosius 30 metų, kuris nesimokė Prancūzijos elito pamėgtoje „Ecole Nationale d‘Administration“, laikomoje būsimųjų politinių lyderių pratybų arena.
Kitaip nei A.Merkel, N.Sarkozy, anot vienos JAV kabelinės televizijos specialios laidos metu 2007 m. gruodžio 14 d. neįvardyto Europos diplomato išsakytos nuomonės, „nevengia demonstruoti hiperaktyvumo visais įmanomais frontais“. Pasak jo, vien buvimas vienoje patalpoje su Prancūzijos prezidentu daugeliui yra pakankamai sunkiai įveikiamas stresas.
Prancūzijos prezidentui teko įveikti A. Merkel pasipriešinimą, kai buvo rengiamas praėjusį mėnesį vykęs euro zonos valstybių lyderių suvažiavimas Italijos ir Ispanijos situacijai svarstyti. Pastarasis suvažiavimas paskatino svarstyti galimą Europos stabilumo fondo išteklių, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 440 mlrd. eurų, panaudojimą, visgi, naujų finansinių įsipareigojimų nebuvo prisiimta.
N.Sarkozy kampanijos
N.Sarkozy sugebėjo įtikinti Vokietijos lyderę sumažinti reikalavimus dėl automatinių sankcijų ES biudžeto deficito taisykles pažeidusioms valstybėms. Prieš du mėnesius jis įtikino A.Merkel atšaukti obligacijų turėtojams primestą reikalavimą prisiimti dalį Graikijos skolos. Po birželio 17-osios susitikimo su N.Sarkozy Berlyne A.Merkel reporteriams sakė, kad tokia parama bus tik savanoriška.
Kalbėdama su reporteriais po rugpjūčio 16-osios pasitarimo Paryžiuje, A.Merkel sakė, jog pasitikėjimas euru gali būti atkurtas tik kompleksiniais sprendimais. Nemanau, jog problema gali būti išspręsta vienu mostu, tuomet tvirtino ji.
1984-aisiais rankas vienas kitam rankas spaudžiančių H.Kohlio ir F.Mitterrand’o nuotrauka lietaus permerktose Verdeno mūšio lauke, kuriame 1916-aisiais galvas padėjo daugiau nei 300 tūkst. Prancūzijos ir Vokietijos karių, apskriejo visą pasaulį ir tapo Europos integracijos varomąja jėga. J.Techau teigimu, Europai šiuo metu reikia tokio vadovavimo, koks buvo H.Kohlio ir F.Mitterrand’o bei H.Schidto ir V.Giscard’o d’Estaing’o laikais.