Turizmas Lietuvoje: Skuodas, Raseiniai ir Radviliškis suka galvas, kaip privilioti turistų (nuotraukos)

Geležinkelininkų centras

Nėra radviliškiečio, vienaip ar kitaip nesusijusio su geležinkeliu – kas nors giminėje bus dirbę geležinkelyje. Taip lrytas.lt tikino Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. „Net daugelis vestuvininkų sustoja nusifotografuoti prie garvežio“, - sakė jis.

Radviliškis prisistato geležinkelininkų miestu. Anot mero, čia - didžiausias geležinkelininkų susibūrimo mazgas Baltijos šalyse, ir visos tradicijos, kurios siejamos su geležinkeliu, siejamos su Radviliškiu.

Radviliškyje rengiamos bendros geležinkeliečių ir miestiečių šventės, galima iš arti pažiūrėti į garvežį. Tačiau mieste norima įrengti ir restoraną-vagoną, kuriame turėtų būti įkurtas ir muziejus, pasakosiantis apie geležinkelio istoriją.

Pasukus iš miesto, galima aplankyti Burbiškio dvarą - vienintelį šalyje visiškai atkurtą muziejų dvarą, Raginėnų piliakalnį, Kleboniškių kaimą, paskutiniu metu populiarėjantį Baisogalos dvarą, o mėgstantiems žvejoti meras pataria rinktis Arimaičių ežerą su daugybe salų ir medžių.

Tačiau, kaip pripažįsta A.Čepononis, Radviliškyje rimta problema – rasti kur apsistoti. „Kaimo turizmo sodybos galbūt nesikuria dėl to, kad nesame Kelmė, turinti be galo daug ežerų ar upių. Be to, esame pramonės miestas ir žemdirbių kraštas. Gyventojų tradicijos kitokios – neįprasta turėti su pramogom susijusį pragyvenimo šaltinį“, - lrytas.lt teigė meras.

Iš dalies šį rūpestį turėtų sumažinti Burbiškio dvare planuojama statyti atskira kavinė su viešbučiu ir čia pat numatyta įrengti aikštelė kemperiams. Manoma, kad šie ketinimai bus įgyvendinti iki 2014 m. pabaigos.

Radviliškio rajone turistams žadama pasiūlyti ir tokią pramogą: restauruotame Kleboniškių malūne susimalti miltų, važiuoti į kaimą ir ten išsikepti duonos. O šiais metais turistai jau galėjo išmėginti naujovę – pažvelgti į Radviliškio kraštą iš nedidelio lėktuvėlio ar sklandytuvo, pakilusio iš Šeduvoje esančio Raudondvario aerodromo.

Sūrio kraštas

Jei užsukote į Rokiškio kraštą, būtinai į lauktuvių krepšį įsidėkite sūrio. Tie, kurie Rokiškyje išbando kelionę sūrio keliu, šio krašto su niekuo kitu – tik sūriu – ir netapatina. Bent jau taip lrytas.lt tikino Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa.

Ypač pastaraisiais metais spalvingomis langinėmis ėmęs garsėti kraštas žinomas ir dėl Liongino Šepkos drožinių, profesionalių teatrų ir vargonų festivalių.

Skaičiuojama, kad per metus Rokiškyje apsilanko 40 tūkst. turistų. Laukiama, kad po kelių metų jų per pusę padaugės. Juos kviečia apsistoti apie 20 apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, užsieniečiai nevengia apsigyventi kaimo turizmo sodybose.

Kaip pasakojo V.Kanopa, turistų traukos centras – XIX a. Rokiškio dvaro rūmai, kur įsikūręs 80 tūkst. eksponatų turintis muziejus, neogotikinė šv. Mato bažnyčia Rokiškyje, šiame mieste esanti Nepriklausomybės aikštė. Obeliuose siūloma aplankyti 1900 m. statytą šv. Onos bažnyčią ir Obelių istorijos muziejų, kur sukaupta per 3 tūkst. eksponatų. Tiesa, šiuo metu muziejus tvarkomas. Žinomos Kriaunos, kuriose yra turtingiausias Lietuvoje kaimo muziejus, Jūžintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, paminklas Lietuvos laisvės kovų dalyviams Panemunyje.

Rokiškio kraštas garsus žymiais žmonėmis: iš čia kilo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas, tarpukario Lietuvos premjeras Juozas Tūbelis, prezidentas Algirdas Brazauskas, čia gimė tautodailininkė Monika Bičiūnienė ir jos sūnus Rimas Bičiūnas, Rokiškyje kūrė dailininkas, skulptorius Robertas Antinis, Salų mokykloje mokėsi poetas Paulius Širvys.

Anot mero, gavus lėšų Struvės geodeziniam lankui, čia bus nutiesti takai, įrengta stovėjimo aikštelė, ketinama sutvarkyti dvaro sodybos parką.

Žemaitiškiausi Lietuvoje

Kaip ir rokiškėnai, taip ir Skuodo krašto gyventojai giriasi savo sūriais, mat šiame rajone įsikūrę daug pieno ūkių. Tačiau labiausiai Skuodas pagarsėjęs išlaikyta žemaičių tarme.

„Mūsų šūkis – esame žemaitiškiausias rajonas Lietuvoje! Išlaikėme žemaičių identitetą: šnekame ir dainuojame žemaitiškai, vaidiname žemaitiškai ir knygas leidžiame žemaitiškai. Nors kartais galvojame, jog labiau esame kuršiai, mat turime Apuolės piliakalnį, ant kurio paskutinį rugpjūčio savaitgalį vyksta senovės genčių karybos festivalis“, - apie Skuodo rajono ypatybes pasakojo meras Stasys Vainoras.

Pažiūrėti į didžiausią Lietuvoje – Barstyčių - akmenį, unikalų V.Into akmenų muziejų, Šauklių tundrą, Aleksandrijos kaime verslininko įsteigtą žemdirbio muziejų į Skuodo rajoną atvažiuoja ne tik lietuviai ar visai čia pat esančios Latvijos gyventojai. Nemažai sulaukiama ir vokiečių.

„Esame tolokai nuo pagrindinių kelių, todėl turistų srautas nedidelis. Gal dėl to rajone nėra labai išplėtotas kaimo turizmo verslas. Pas mus esančios kaimo turizmo sodybos daugiau skirtos šventėms, - kalbėjo meras. - Palanga nutraukia mūsų turistus, tačiau ką ten veikti, kai lyja? O iki mūsų nuo Palangos – tik 20 minučių kelio“.

Kad Skuodas taptų patrauklesnis turistams, sutvarkytas V.Into akmenų muziejus – išplėstas jo parkas, surūšiuoti akmenys, o iki pavasario ekspozicija turėtų atsinaujinti, tapti kompiuterizuota. Bus galima pamatyti, kaip į šį kraštą atkeliavo akmenys. Be to, prie akmenų muziejaus ruošiama kemperių aikštelė, rengiama studija, kaip išplėsti dviračių takus.

„Man pačiam labai patinka Šauklių tundra. Čia grynas oras, yra takai, kuriais galima pasivaikščioti. Dabar labai malonu išvalytame ir sutvarkytame akmenų muziejaus parke. Draugus vežu prie Truikinų šaltinio, kuris trykšta iš žemės, kurią dengia kelių spalvų smėlis“, - savo mėgiamas vietas vardijo S.Vainoras.

Įdomybės išsibarsčiusios po rajoną

Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Renata Žagminaitė pripažįsta: nors rajonas – patogioje vietoje ir apsistoti turistui yra kur – kaimo turizmo sodybų rajone pakanka, tačiau turizmas čia tik žengia pirmuosius žingsnius. „Mūsų kraštas pravažiuojamas, nes žmonės paprasčiausiai nežino, ko čia ieškoti. O turime tai, ko niekur kitur nerasite“, - sako pašnekovė ir ima vardinti.

Tai ir aukščiausias Lietuvoje bei vienas aukščiausių Europoje geležinkelio tiltas Lyduvėnuose, ir pirmosios aštuonratės važiuoklės – aštuonių ratų savaieigės mašinos - sumanytojo P.Neveravičiaus muziejus Nemakščiuose, ir Šiluva.

„Ji – mūsų viltis plečiant turizmą. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II, todėl kuriame planus bendradarbiauti su lenkais. Tikimės, kad jie plūs į Šiluvą. Juk popiežius – jų tautietis, be to, lenkai labai religingi“, - lrytas.lt sakė R.Žagminaitė.

Nors pašnekovė teigė, kad Raseinių krašto įdomybės susitelkusios rajone, vis dėlto ir pačiame mieste yra lankytinų objektų. Tai - buvę politinių kalinių arešto namai, kur dabar įsikūręs Raseinių krašto istorijos muziejus, miesto simbolis – žemaičio skulptūra, kurią atidengiant dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, buvusio Domininkonų vienuolyno pastatai ir Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia - viena iš keturių Žemaičių krikšto bažnyčių rajone.

Didesnių turistų srautų rajone leidžia tikėtis šiais metais įrengta nauja trasa baidarių mėgėjams: sustatyti informaciniai ženklai, sutvarkytos ir pažymėtos išlipimo vietos.

Pirmieji Lietuvoje įžiebė elektros lemputę

„Mūsų kaimynas – Plateliai. Kai neturi tokių skaidrių ežerų kaip jie, sudėtinga konkuruoti. Tačiau traukiant į Platelius važiuojama prie Rietavą, todėl ir mums turistų nubyra“, - sako Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Pasak mero, turistų judėjimas – ypač pačiame Rietave ir Tverų miestelyje bei netoli jo esančiame Lopaičių piliakalnyje – nemažas. Daugiausia atvykstančiųjų – iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos.

Tačiau panorusiems Rietavo savivaldybėje apsistoti turistams gali kilti keblumų – šiame krašte tėra vienas viešbutis ir pora kaimo turizmo sodybų. Tačiau, anot A.Černeckio, savivaldybėje kuriasi dar pora stambių turizmo sodybų.

Atvažiavus į Rietavą būtina apsilankyti bažnyčioje, kur prieš didįjį altorių kabo šviestuvas. Jame sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Rietave stovintis Laisvės paminklas įdomus tuo, kad jis iškilęs ant plentvolės, kuria buvo tiesiamas Žemaičių plentas.

Pačiame mieste įkurtas 60 hektarų ploto dvaras. Jo teritorijoje išlikusi muzikos mokykla, dabar čia – muziejus. Parke taip pat galima pasidairyti į vandens bokštą, ant kurio stovėjo vėjo jėgainė, pumpavusi vandenį dvarui. Po kurio laiko turistai Rietave galės pasižvalgyti ir po naują, dabar atstatinėjamą objektą – karietinę. Ketinama šiame parke sutvarkyti ir vandenų sistemą – tvenkinius ir upelius atkurti tokius, kokie jie buvo Oginskių laikais.

Pačiam merui įdomiausias – Aukštasis tyras, primenantis tundrą. Tiesa, norint į jį patekti reikia iš anksto tartis su urėdija, nes objektas saugomas.

Ieškantiems aktyvių pramogų, rietaviškiai pasiūlys pajodinėti neseniai įsteigtame žirgyne, išbandyti laipiojimo medžiais trasą ar pasipliuškenti baseine, kuris ypač daug lankytojų iš aplinkinių rajonų sulaukia žiemą. O vasarą vandens pramogų mėgėjams turėtų būti smagu paplaukioti baidarėmis, juo labiau, kad neseniai baigta įrengti prieplauka prie Jūros upės, sutvarkytos poilsiavietės.

„Žarija“ - Velžių k., Šeduvos apylinkės sen., Radviliškio r.

„Pušyno vila“ - Šniūraičių k., Radviliškio apylinkės sen., Radviliškio r. sav.

Kaimo turizmo sodybos Raseinių rajone:

„Karpynė“ - Gabšių k., Raseinių sen., Raseinių r.

„Rokynė“ - Milašaičių k., Ariogalos sen., Raseinių r. sav.

„Pakalnė“ - Kušeliškės k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav.

„Prie Dubysos“ - Vandžių k., Betygalos sen., Raseinių r. sav.

„Fliorencija“ - Fliorencijos k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav.

„Kirkšnovė“ - Darbutų k., Betygalos sen., Raseinių r. sav.

Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodyba - Liolingos g.17, Kaulakių k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav.

„Gojus“ - Sargelių k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav.

Modesto Ambrazo turizmo sodyba - Sporto g. 3, Betygala, Raseinių r. sav.

Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyba - Jono Pauliaus II g. 11, Šiluva, Raseinių r. sav.

Kaimo turizmo sodybos Rietavo savivaldybėje:

Antano Budriaus kaimo turizmo sodyba - Lopaičių k., Tverų sen., Rietavo sav.

Nerimanto Matelio kaimo turizmo sodyba - Žadvainių k., Rietavo sen., Rietavo sav.

"Sartakampis" - Margėnų k., Kriaunų sen.

Roberto Brazio sodyba - Taraldžių km., Kamajų sen.

Juozo Juzelskio sodyba - Juodonių km., Kamajų sen.

Gintauto Pikučio sodyba - Pašilių km. Juodupės sen.

Renaldo Repšio sodyba - Vaineikių km., Kamajų sen.

Jono Aleliūno sodyba - Žeimių km., Kamajų sen.

Janės Indrišiūnienės sodyba - Kariūnų km., Kamajų sen.

„Vieneri vartai“ - Vaineikių km., Kamajų sen.

Svetlanos Medikienės sodyba - Bradesių km., Kriaunų sen.

Viliaus Seržinto sodyba – Jūžintai

Leonardo Šablinsko sodyba - Pagriaumėlių km., Obelių sen.

Vaidoto Tauro sodyba - Taraldžių km., Kamajų sen. Emilijos Vilienės sodyba - Krylių km., Kamajų sen.

Birutės Trimonienės sodyba - Bradesių km., Kriaunų sen. Ledinos Trumpienės sodyba - Baršėnų km., Kriaunų sen.

Irenos ir Kęstučio Matulių sodyba - Rokiškio raj., Kazliškio sen. "Šetekšnų sodyba" - Rokiškio raj., Panemunėlio sen., Lukiškių k. "Vilagerių žemė" - Rokiškio raj., Bryzgių km.

Kaimo turizmo sodybos Skuodo rajone:

A.Skiezgilienės kaimo turizmo sodyba - Jezdučių g. 1, Lenkimai, Skuodo r.

„Gintagnė“ - Sodų g. 1, Aleksandrijos kaimas, Skuodo r.

R.Apulskio kaimo turizmo sodyba - Šauklių kaimas, Mosėdžio seniūnija, Skuodo r.

G.Spangelio turizmo sodyba - Kalčių kaimas, Ylakių seniūnija, Skuodo r.