Klientai čia beveik nesikeičia – lombardų darbuotojai juos vadina vardais, atpažįsta iš veidų. O į naujus kartais žvelgia nepasitikėdami: ar tik ne klastotę atnešė?
Užstatyti dirbiniai čia irgi tie patys: sutuoktiniai palieka vestuvių žiedus, pensininkai – auksinius dantis, moterys – auskarus ir apyrankes.
Pasikeitė tik siūloma kaina – lombardai priversti klientams mokėti kelis kartus daugiau nei prieš dvejus metus.
Žiedas pabrango 4 kartus
Šią savaitę lombardai už gramą aukso klientams mokėjo maždaug 70–75 litus. Mat pasaulio biržose visai neseniai šio metalo kaina siekė per 1900 JAV dolerių (4560 litų) už unciją, arba beveik 150 litų už gramą.
Tačiau prieš porą dienų uncija atpigo daugiau nei 100 dolerių. Todėl netrukus lombarduose kainos irgi bus mažesnės.
„Kitą savaitę tiek daug nebemokėsime. Pasaulyje aukso kainos krinta”, – sakė sostinėje lombardų tinklą valdančios bendrovės „Vilniaus lombardai” vadovė Helena Dainienė-Karnecka.
Dar prieš porą metų už gramą užstatyto aukso lombardai mokėjo tik apie 30 litų.
„Klientams net nebūtina domėtis pasaulinėmis kainomis.
Prieš keletą metų už auksinį žiedą lombarde galėjai gauti 50 litų, o šiandien – jau 200 litų”, – aiškino lombardų tinklo Panevėžyje vadovas Dainius Banelis.
Kaina neturi daug įtakos
Nors aukso kaina šoko iki neregėtų aukštumų, lombarduose eilių tikrai nesusidarė. „Kas papuošalus užstatydavo anksčiau, tas ir dabar tai daro.
Dėl to, kad pabrango auksas, klientų tikrai nepadaugėjo”, – tvirtino verslininkai.
Užtat gyventojai su auksiniais papuošalais į lombardus dažniau skubėjo siautėjant ekonominei krizei – prieš porą metų.
„Klientų padaugėja per kiekvieną sunkmetį. Dauguma tiesiog neišsiverčia iki atlyginimo dienos, tad su žiedais ir grandinėlėmis skuba pas mus”, – tvirtino H.Dainienė-Karnecka.
D.Banelis spėja, jog dalis žmonių galbūt viliasi, jog auksas dar labiau brangs, todėl neskuba atsikratyti savo papuošalų.
Kylant aukso kainai lombardams teko vis daugiau sumokėti klientams. „Tačiau mes nepralošėme. Juk palūkanos irgi didesnės”, – sakė verslininkas. Palūkanos lombarduose paprastai svyruoja tarp 10 ir 20 procentų.
Užstato ir auksinius dantis
Grynųjų pritrūkę žmonės su papuošalais dažniausiai atsisveikina tik trumpam. „90 procentų žmonių savo užstatytus dirbinius vėliau išperka”, – teigė „Vilniaus lombardų” vadovė.
Dažniausiai lombardų klientai, užstatę papuošalus, siekia gauti 200–300 litų. „Vyrų paliktus žiedus lombarduose kartais išperka jų žmonos. Pasitaiko ir pykčių”, – užsiminė D.Banelis.
Tuo tarpu pensininkai į lombardus skuba ne tik su papuošalais: galo su galu nesuduriantys senjorai lombardams įsiūlo netgi savo auksinius dantis.
„Jie pas mus vis grįžta su auksinėmis dantų karūnėlėmis.
Kai gauna pensiją, jas susigrąžina, o kai vėl pristinga pinigų, ateina į lombardą dar sykį.
Nuolatinius klientus jau atpažįstame iš veidų”, – pasakojo D.Banelis.
Sudaro metines sutartis
Lombardų savininkai pastebėjo, kad toli gražu ne visi klientai yra galo su galu nesuduriantys žmonės.
„Kartais net ir pasiturintiems verslininkams staigiai prireikia grynųjų pinigų įvairiems sandoriams atlikti. Azartinių lošimų mėgėjams irgi kartais pritrūksta pinigų”, – kalbėjo H.Dainienė-Karnecka.
Tačiau didžioji dalis klientų – nuolatiniai. Kai kurie lombardai netgi sudaro su jais metines sutartis.
Konkuruoja su paskolų dalytojais
Lombardų, kurių Lietuvoje šiuo metu yra apie tūkstantį, savininkus išgąsdino pradėjusios veikti greitųjų kreditų bendrovės. Kai kas prognozavo, kad lombardus teks uždaryti.
„Jie ir dabar su mumis konkuruoja. Tačiau mūsų ir jų klientai skiriasi: į lombardus suka darbo neturintys ar menkus atlyginimus gaunantys žmonės”, – pasakojo „Vilniaus lombardų” direktorė.
Pasak Panevėžio lombardų vadovo D.Banelio, dalis lietuvių baiminasi greituosius kreditus siūlančių bendrovių. Juk jei laiku negrąžinsi skolos, jos esą ims persekioti. „O lombarde viskas paprasčiau”, – įsitikinęs verslininkas.