Lietuvos banko nustatytose Atsakingo skolinimo taisyklėse, kurios įsigalioja nuo šių metų spalio 1 d., yra
nustatytas maksimalus kredito dydis – skolinama suma negali viršyti 85 proc būsto kainos.
Siūloma, kad jei gyventojas perka energetiškai efektyvų būstą, bankai jam galėtų skolinti 90 proc. įkeisto turto vertės, o senam ir energetiškai neefektyviam būstui – 80 procentų. Energetiškai efektyviam būstui priskiriami namai, turintys ne mažesnę nei C klasę pagal Statybos techninį reglamentą, rašo „Verslo žinios“.
Atsakingo skolinimo nuostatose numatyta, kad vidutinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos pagal visus įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens ar namų ūkio tvarių pajamų.
„Šeimos, kurios gerai uždirba, nori įsigyti brangesnį būstą ir per trumpesnį laiką išmokėti paskolą, bus
labai suvaržytos. Toks apribojimas paliks vienintelę galimybę – ilginti paskolų terminą. O tai, žinoma,
brangina paskolą ir didina bankų pajamas, – sako Sigita Survilaitė-Mekionienė, „MG Valdos“ direktorė, – manome, kad tai perteklinis apribojimas, jis neturi prasmės.“
„Ar žmonės, pirkdami elementarų 200 tūkst. Lt vertės butą, galės ant stalo padėti 30 tūkst. Lt? Apribojimas bankams teikti ne didesnį nei 85 proc. kreditą nuo būsto kainos gali sukaustyti dar neatsitiesusią rinką“, – naujas taisykles komentuoja Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.
