Vasara Lietuvoje prasidėjo klasikiniu kiaulių maru, o baigiasi krepšinio čempionatu.
Todėl VMVT darbuotojams darbo tikrai nestigo ir nestinga.
– Ar, VMVT nuomone, restoranai svečius pasitinka deramai pasirengę? – pasiteiravome J.Miliaus.
– Lietuviai moka skaniai ir gerai ruošti maistą. Anaiptol ne visos viešojo maitinimo įstaigos yra apsileidusios.
Vis dėlto rengiantis čempionatui reikėjo sustiprinti maisto kokybės kontrolę, nes tai – ir Lietuvos prestižo reikalas.
Todėl iš anksto tikrinome, kaip visi 28 viešbučiai, kuriuose jau apsigyveno varžybų dalyviai, ruošia maistą.
Pro inspektorių akis neprasprūdo ir netoli arenų esančios kavinės. Taip pat ir laikinosios prekybos vietos, kurios per renginius bus įrengtos arenų teritorijoje.
Iki šiol dauguma pažeidimų buvo smulkūs, maitinimo įmonės netruko jų pašalinti. Tačiau septynių bendrovių, tarp jų – ir prestižinių restoranų, veiklą teko laikinai sustabdyti.
Juose pažeidimai buvo gerokai rimtesni.
Buvau susitikęs su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovais. Jie nepatenkinti, kad žinios apie pažeidimus pasiekė visuomenę.
Bet nepateisinama, kad prestižinio viešbučio svečiai restorane buvo maitinami patiekalais iš senos pašvinkusios mėsos.
Jei prapjovus cepeliną pasklida įtartinas kvapas, vargu ar verta prisiversti jį valgyti.
– Iki šiol netrūko žinių apie apsinuodijimą maistu viešojo maitinimo įstaigose. Ar gali dažnesni inspektorių vizitai priversti tokių įmonių šeimininkus geriau dirbti?
– Būtų idealu, kad inspektorius taptų kolega, o ne būtų cerberis. Mano lūkestis – kad minėta asociacija perimtų kitų Europos šalių (pavyzdžiui, Vokietijos, Danijos) patirtį ir įvestų vidaus kokybės kontrolę.
Be to, ir restoranai, ir prekybos centrai galėtų reitinguoti vieni kitus.
Viešai skelbiamas, nuolat atnaujinamas reitingas leistų vartotojams pasirinkti iš tiesų gerą restoraną. Tai taptų paskata sąžiningiems verslininkams.
Dažno restorano užsienyje duris ženklina simboliniai lipdukai, liudijantys restorano statusą. Pavyzdžiui, užklijuota „šypsenėlė” garantuoja, kad pažeidimų nėra buvę.
Lietuvoje prieš krepšinio čempionatą būta ir geros verslininkų iniciatyvos. Antai šiauliečiai pažadėjo savo viešbučiuose ir restoranuose įdiegti pavyzdinę savikontrolę.
– Ir verslininkai, ir VMVT inspektoriai vieni kitiems vis dar priešai. Kaip užkasti nesantaikos kirvį?
– Neneigsiu: ir mūsų tarnyba kartais šaudo į musę. Pavyzdžiui, ženklinant prekes būdavo rašoma, kad produktas „galioja iki” tam tikros datos. Teisės aktai keitėsi, ir dabar ženklinama „geriausias iki”.
Absurdas, jei inspektorius ima reikalauti, kad verslininkas perklijuotų etiketes dėl tokios smulkmenos. Juk vienas žodis neturi įtakos žmogaus sveikatai.
Tokiais atvejais teisūs būna verslininkai, kritikuojantys mūsų tarybą ir dėl subjektyvių inspektorių sprendimų, ir dėl neaiškių reikalavimų.
VMVT reikalavimai turi būti skaidrūs. Numatome pažeidimus suskirstyti į kategorijas, nustatyti inspektorių veiklos ir sprendimų ribas. Būtų idealu, kad tiriant skundus dalyvautų ir maitinimo įmones vienijančios asociacijos atstovai.
Pirmasis mano sprendimas pradėjus vadovauti VMVT buvo susijęs su inspektorių darbu. Jie dabar įmonėse lankosi ne po vieną, bet trise ar keturiese. Yra išleistas ir jų elgesio tvarkos aprašas, vidaus taisyklės.
Šiemet VMVT buvo atlikta reorganizacija, tad dabar turime galimybę rotuoti inspektorius. Pavyzdžiui, Raseinių viešojo maitinimo įmonės gali sulaukti inspektorių kad ir iš VMVT Kelmės skyriaus.
Lietuva – maža, tad mane netrunka pasiekti žinios apie nepriimtiną inspektorių elgesį. Bet yra ir verslininkų, kuriems lengviau susitarti su inspektoriumi nei laikytis tvarkos.
– Šiemet maitinimo įstaigose būta per 20 užkrečiamųjų ligų protrūkių.
Kas vis dėlto verčia verslininkus apgaudinėti vartotojus ir prekiauti senais produktais?
– Visų bėdų versti sunkmečiui nederėtų. Problemų kyla, kai įmonės siekia kuo didesnio pelno negerbdamos nei savo darbo, nei klientų.
Pavyzdžiui, Geros gamybos praktikos reikalavimai leidžia šaldyti pusgaminius, iš kurių ruošiami patiekalai. Bet įmonės pradėjo šaldyti net sriubą, kuri atšildžius patiekiama kaip ką tik pagaminta.
Italijoje, Prancūzijoje mityba yra dalis kultūros.
Ten nesuprantama, kaip galima klientams pakišti patiekalą iš pasenusios mėsos.
Girdėjau Nidoje poilsiavusios moters pasakojimą, kaip ji, pietaudama kavinėje, sriuboje rado plauką. Ir dėl to papriekaištavo administracijai. „Čia – ne mūsų, čia – tiekėjų plaukas”, – išgirdo atsakymą.
Kokiame nors Italijoje restorane toks įvykis turbūt būtų sukėlęs didžiausią sujudimą, o klientas nemokamai būtų maitinamas visą savaitę.
– Kartais atsikandus lietinio lėkštę tenka stumti į šalį: lietinis būna persisunkęs seno, sudegusio aliejaus. Ar VMVT inspektoriai gali prižiūrėti, kokio senumo riebaluose kepami patiekalai?
– Vaikščiodamas po Palangą profesionalo akimis stebėjau, kaip gatvėse kepėjai ruošia maistą: ištraukia iš keptuvės kepsnį, o aliejaus nekeičia.
Senas kepimo aliejus – kancerogenas. Kontroliuoti jo kokybę turėtų pačios maitinimo įmonės. Kol kas nėra teisės aktų, numatančių, kaip reikėtų vertinti aliejaus kokybę.
Tai daroma vizualiai: žiūrima, ar dar nepajuodęs.
Naujus kontrolės metodus kol kas naudoja tik nedaugelis įmonių, dažniausiai – užsienio kapitalo tinklai.
Nustatyti, ar aliejus dar tinkamas vartoti, galima vadinamuoju nemaistingų riebalų kontrolės prietaisu. Jis matuoja laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekį.
Tai – lyg lakmuso popierėlis, kuris reaguodamas su aliejumi keičia spalvą.
– Praėjusiais metais aktyvių tėvų pastangomis į mokyklų valgiaraščius buvo grąžinta sriuba. Kokių bėdų pastebi VMVT specialistai, tikrindami mokyklų ir vaikų darželių virtuves?
– Vaikų mityba Lietuvoje – bloga. Sulaukiame gausybės tėvų skundų, kad porcijos mažos, patiekalų kokybė – prasta.
Didžiausia problema, kad daugeliui mokyklų ar darželių vaikų maitinimo paslaugas teikia didelės įmonės, kurių pagrindinis biuras būna visai kitame šalies pakraštyje.
Virtuvės darbuotojai nejaučia atsakomybės už savo darbą, o tokių įmonių vadovai apie mokyklose kilusias problemas sužino tik po mūsų vizito.
Vaikų darželiuose savo poziciją galėtų apginti tėvai. Jie juk moka už vaikų maitinimą. Svarbu ne tik tai, ar virtuvėse laikomasi higienos reikalavimų. Svarbu ir maisto produktų kokybė.
Pastebėjau, jog dažnai kaltė dėl to, kad moksleiviai prastai maitinami, suverčiama netinkamam Viešųjų pirkimų įstatymui. Bet konkursų organizavimas – savivaldybių reikalas. Jos ir turėtų konkursams tinkamai parengti vaikų maitinimo reikalavimus.
Kol kas per konkursus maitinimo paslaugos perkamos už mažiausią kainą ir nekeliama reikalavimų dėl produktų maistinės vertės.
Tačiau neįmanoma pagaminti geros kokybės patiekalų už keletą litų. Tuomet arba mažinamos porcijos, arba gaminama iš nekokybiškos žaliavos.
Problemos neišnyks, kol pačios mokyklų bendruomenės negalės nutarti, kas turėtų teikti maitinimo paslaugas ir kokia turėtų būti vaikui skirtos porcijos kaina.
Kita vertus, kodėl mokykloms neatgaivinus savo virtuvių? Jos galėtų kokybiškų maisto produktų įsigyti iš ūkininkų.
– Ruduo priartėjo, tačiau rūpesčiai dėl visą vasarą persekiojusio klasikinio kiaulių maro nesibaigė. Kokia dabar padėtis? Gal jau žinoma, kaip į kiaulides pateko užkratas?
– VMVT dirbu per trisdešimt metų. Lietuvoje dar nėra buvę, kad dėl maro protrūkio tektų sunaikinti 39 tūkst. kiaulių.
Šiuo metu tiriamos keturios užkrato patekimo į kiaulides versijos. Numanau, kuri iš jų būtų tikriausia, bet kol prokuratūra nebaigė tyrimo, negalėčiau jos atskleisti.
Kol kas aišku, kad gamtoje maro židinio nėra.
Maras neišplito už Jonavos rajono ribų. Europos Komisijos ekspertai, lankydamiesi Lietuvoje, stebėjosi, kaip greitai pažabojome marą.
Jiems atrodė, kad vargsime ilgai, tad kiaulių eksportą buvo uždraudę iki spalio pabaigos.
Toks sprendimas yra per griežtas, ir mums pavyko tai įrodyti. Viliamės, kad EK pareigūnai tesės pažadą ir rugsėjo pradžioje vyksiančiame Gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje bus priimtas mums palankus sprendimas – sankcijos eksportui bus panaikintos anksčiau.
Viliamės, kad tai bus padaryta nuo rugsėjo 16-osios. Kiaulių augintojams tai ypač svarbu. Kita vertus, jie taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės dėl išplitusio maro.
Prasidėjus jo protrūkiui paaiškėjo, kad daugumoje (net 90 proc.) kiaulių fermų nebuvo laikomasi biologinės saugos reikalavimų.
Nebuvo nei griežtos darbuotojų higienos kontrolės, nei deramų užtvarų. Būta ir aplaidaus VMVT pareigūnų požiūrio į pareigas.
Pažeidimų ir ligų nestinga
Šiemet užregistruoti 26 ūminių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai. 90 proc. jų susiję su viešojo maitinimo įstaigomis.
Pirmąjį pusmetį patikrintos 3344 (38 proc.) viešojo maitinimo įmonės. Pažeidimų būta beveik visose, bet dominavo bendri higienos pažeidimai: 37 proc. tikrintų įstaigų.
Šiek tiek mažiau būta savikontrolės pažeidimų (29 proc.). 12 proc. tikrintų įmonių nesilaikė nustatytų technologijų.
Per pirmąjį pusmetį viešojo maitinimo paslaugas teikti uždrausta 7 įmonėms. Dar 44-ių veikla buvo laikinai sustabdyta.
85 kartus uždrausta į rinką tiekti nesaugius produktus.
Didžiuosiuose prekybos centruose per pirmąjį pusmetį buvo atlikti 1008 patikrinimai, iš jų 425 – pagal vartotojų skundus. Įvairių pažeidimų nustatyta 30 proc. atliktų patikrinimų.