„Mūsų partneris ir mokytojas architektas iš Detroito Algis Bublys statė Detroito „Pistons”, tad jis puikiai išmano visas tokių statinių technologijas. Prieš 13 metų jis šią informaciją perdavė mums”, – sakė pastato kūrėjas architektas Eugenijus Miliūnas.
Arenos, kurioje telpa 15 tūkst. žiūrovų, modelis pasiskolintas iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Išskirtinės statinio savybės – puikus matymo kampas žiūrovams, gera akustika ir atsiverianti miesto panorama.
Nors statybų eiga strigo, architektui pavyko realizuoti visus savo sumanymus.
Jis net buvo iškėlęs sau papildomą užduotį – kūrinys privalo tinkamai reprezentuoti Lietuvą. Kad ją išvydę ar joje apsilankę svečiai neabejotų, kad atvyko į išsilavinusių žmonių kraštą.
„Esu atsidavęs darbui – toks buvau jaunas, toks esu ir dabar. Tačiau dėl arenos jautėme ypač didelį visuomenės spaudimą, todėl stengėmės dirbti dvigubai geriau”, – prisipažino E.Miliūnas.
Darbai tęsis ir po čempionato
Į naujosios arenos atidarymą atvykusiems svečiams labiausiai užkliuvo pro viršutinio aukšto langus šviečiantys ventiliacijos įrenginiai.
Iki Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios juos ketinama uždengti neoniniu „Žalgirio” arenos užrašu ir ažūriniu tinklu.
Nebaigti darbai sukėlė nemažas diskusijas, vis dar svarstoma, ar šios detalės išliks, ar laikui bėgant jos bus pakeistos. O statybininkai pripažino, kad darbai čia bus tęsiami dar kelis mėnesius ir po krepšinio čempionato.
Gal todėl ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovui architektui Daliui Šarakauskui arena atrodo tarsi moteris be makiažo.
„Visuomenės neturėtų šokiruoti vienoje vietoje atsiradusi tokių urbanistinių objektų kaip „Akropolis” ir „Žalgirio” arena koncentracija. Nežinau, ar tai blogai ar gerai, tačiau kraštutinis urbanizmas man patinka. Gimiau ir augau Kęstučio gatvėje, todėl man kvepia asfaltas, bet ne gėlės”, – juokavo D.Šarakauskas.
Jis neabejoja, kad arenoje atsižvelgta į visus reikalavimus, kurie keliami šiuolaikiniam sportui skirtiems statiniams.
D.Šarakauskas džiaugiasi, kad kūrėjai pritaikė patikrintą amerikinį modelį, o ne bandė spręsti „kokios nors nacionalinės algebros”.
„Neduokdie, būtų sugalvoję ką nors padaryti geriau už visus, juk paprasčiausiai būtų neišėję”, – neabejoja Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovas.
Arena – geras pavyzdys
Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis” autorius Algimantas Kančas jau turi viziją, kaip Nemuno saloje iškilus arenai turėtų atrodyti ši miesto dalis. Juk arena – miesto svarbos įprasminimas, didžiulis įvykis ne tik architektūriniu, bet ir kultūriniu, urbanistiniu požiūriu.
„Sporto rūmai – tarsi aplenkiantys laiką, paskui save jie temps visus aplinkinius pastatus. Todėl natūraliai reikės statyti pėsčiųjų tiltą į kitą Nemuno pusę, kad atsirastų veiksmas ir kitame upės krante.
Arena užprogramavo ir pasiūlė tolesnes plėtros kryptis, kurių turėsime laikytis, – žingsnius į priekį mato garsus Kauno architektas. – Pirmąkart atsistojęs ant pagrindinio į areną vedančio tilto, pasijutau tarsi Vienoje ar kitame Europos mieste. Vaizdas nuo ten neprimena provincijos.
Vanduo, pagal mūsų galimybes pastatyti futuristiniai statiniai sukuria civilizacijos ir šiuolaikinio miesto įspūdį. Gali padaryti nuotrauką ir džiaugtis – koks europietiškas tapo Kaunas.”
Miestiečiai tikėjosi daugiau?
Žmonės tikriausiai tikėjosi, kad sporto rūmai taps miesto simboliu. Tačiau tam, anot A.Kančo, reikėtų milžiniškų pinigų.
„Gal kai kas įsivaizduoja, kad sporto rūmai turėtų būti kaip stumbras miesto herbe. Turėtų būti nesunkiai atpažįstamas atvirukuose, kitaip tariant, tapti miesto ženklu. Tačiau pastatyti jį – ne mūsų nosiai.
Statant Sidnėjaus operos teatrą dirbo visa Australija. Tam šalis skyrė 10 metų ir labai daug pinigų”, – kalbėjo architektas.
Vertindamas arenos išorės ir jos funkcionalumo santykį A.Kančas paminėjo viršutiniame pastato aukšte pro stiklines sienas matomą įrangą. Deja, ji nėra tokia kaip Pompidou centre Paryžiuje, kur kiekviena detalė, kiekvienas vamzdis yra tobulas, demonstruoja futuristinį stilių.
Kauno „Žalgirio” arenoje varganai atrodančios išlankstytos skardos, ko gero, nėra tai, ko tikėtasi, bet jas uždengus dalis niurzgalių turėtų nusiraminti.
„Šiaip pastato viduje idealiai apskaičiuoti visi pjūviai, apžvalgos. Iš vidaus jis visas permatomas, lyg architektūra be architektūros – o tai jau aukštas lygis”, – komplimentų kolegai negailėjo A.Kančas.
Tipiškas modernistinės architektūros kūrinys
Audrys Karalius
Architektas
„Originaliai suprojektuoti tokį objektą reikia didelės meistrystės, profesinės patirties, drąsos ir ištvermės. Keliu kepurę prieš architekto E.Miliūno grupę, nes ji įveikė milžinišką iššūkį.
Kita vertus, ką ir kiek laimėjo Kaunas įgyvendindamas būtent tokį projektą? 15 000 vietų, žinoma, yra svarbus veiksnys, lemiantis didesnę išskirtinių tarptautinių renginių tikimybę Kaune.
Tačiau lemiantis ir dvigubą naštą arenos operatoriui kasdienybės savaitėmis, nes užkuriant milžinišką arenos inžineriją dėl penktadalio salės kai kam nemenkai skaudės. Nesunku nuspėti, kur tuomet bus ieškoma pagalbos prabangiai reprezentacinei mašinai.
Žinoma, labiausiai verta girti jaukią, gerų proporcijų, rūstaus vyriško dizaino arenos salę, kurios monumentalų įėjimą maždaug dešimtos eilės lygyje laikyčiau esmine didžiosios erdvės savastimi.
Taip pat džiugina, kad iš arenos vestibiulių matyti miestas, kad interjero dizainas visur griežtas, rupus, stilingas, bet nesivaikyta madų. Tą patį galima kalbėti ir apie arenos informacinę sistemą, tačiau būtinai priduriant, kad ji informatyvi tik minimaliai. Apskritai „Žalgirio” arena – gana tipiškas modernistinės architektūros kūdikis. Egocentriškas, narciziškai stilingas, menkai komunikuojantis su aplinka. Jau svarstant arenos projektą architektūros tarybose buvo matyti, kad jos ansamblis su „Akropoliu” yra antikaunietiško mastelio ir agresyvus konteksto atžvilgiu.
O neįrengus žadėtų krantinių nei pėstiesiems, nei laivams galima teigti, kad arenai Nemunas pasitelkiamas gana egoistiškai – kad būtų geresnė jos pačios ekspozicija upės panoramose. Todėl kyla klausimas – jei ryšys su Nemunu toks silpnas, kam reikėjo bruktis į salą su visomis iš to kylančiomis funkcinėmis, inžinerinėmis ir finansinėmis komplikacijomis?
Nebent kažkuriame stalčiuje guli projektas, kuris, praūžus krepšinio bangoms, supažindins su sala ir su Nemunu ir numegs vientisą naujojo Kauno centro aplinką, kurioje miestiečiai godžiai leis laisvalaikį ilgomis arenos ramybės savaitėmis.”