„Galima pasidžiaugti, pernai įmonių
rezultatai pelnų, dividendų prasme yra dvigubai geresni, nei
užpernai – tačiau turime nuoširdžiai pasakyti, kad didelė
dalis pagerėjimo yra sąlygota ekonomikos pagerėjimo. O ne dėl
geresnio įmonių valdymo“, - skėsčiojo rankomis premjeras.
Ūkio ministras Rimantas Žylius
tikslino, jog savo veiklą pagerino tik energetikos įmonės bei
„Lietuvos paštas“. Tiesa, jis pripažino, kad šių pokyčių
jokiose ataskaitose nematyti – mat, sakė ministras, pasikeitimai
įvyko tik nesenai.
„Miškų urėdijos bei „Lietuvos
geležinkeliai“ nesumažino išlaidų, kurių jiems reikia
paslaugoms teikti. Tiesiog tų paslaugų suteikė daugiau. Todėl jų
pelnas ir augo“, - sakė ministras.
Vyriausybės pareigūnai spėlioja, jog
bent pusė milijardo litų nebuvo gauta todėl, kad valstybės įmonės
teikia nepelningas, tačiau visuomenei naudingas paslaugas
(pavyzdžiui, nuostolingai veža geležinkeliu į sunkiai pasiekiamus
kaimus). Kita pusė milijardo nesurenkama dėl neūkiškumo.
Tačiau tai tik spėjimas, nes valstybė
nežino, kiek lėšų valstybės įmonės išleidžia šioms
nepelningoms paslaugoms teikti. Nes tokių ataskaitų jos neteikia.
Todėl gali būti, kad dėl neūkiškumo pradingsta ne pusė
milijardo litų, o gerokai daugiau.
Premjeras pirmadienį pristatydamas
žadėjo, kad šįsyk jo vyriausybė valstybės valdomų įmonių
imsis tikrai rimtai, ir 2012-aisiais jų darbas gerės. Teiginį jis
grindė pažadais.
„Turime aiškiai identifikuoti,
kokios viešos viešos paslaugos ir už kokią kainą yra teikiamos,
kad apsispręsti, kurias iš jų įmonės turi teikti. Aiškiai
įsivardinę, kur yra pradingęs milijardas litų, galėsime
pasakyti, ką daryti, kad įmonės dirbtų efektyviau, mažesnėmis
sąnaudomis, pasiektų geresnių rezultatų, nei šįmet.
Tam pasiekti pradėsime naudoti
instrumentą: dešimt svarbiausių įmonių nagrinėsime 3-7 metų
strateginius planus, aiškinsimės, ar jie pakankamai ambicingi, ar
efektyvių priemonių imamasi išlaidoms mažinti ir rezultatams
gerinti“, - sakė A.Kubilius.
Valstybės įmones privatizuoti nėra
ketinama, tvirtino premjeras. Tačiau įmonėms yra siūloma
pagalvoti parduoti bent dalį turto – apie tai kalbama pirmadienį
pristatytoje 2010-ųjų valstybės įmonių veiklos ataskaitoje,
kurią rengė Ūkio ministerija.
„Įmonėms reikėtų atsisakyti
nepelningų komercinių veiklų, parduoti su jomis susijusį turtą
ir pervesti gautas lėšas į biudžetą“, - rašoma joje.
Ataskaitoje taip pat užsimenama jog,
skaičiuojant buhalteriškai, valstybei į savo įmones investuoti
visiškai neapsimoka.
„Valstybė iš įmonių uždirbo
mažiau nei 1 proc. jų vertės. Tai reiškia, kad, jei valstybė
investuoja į valstybės valdomas įmones, tai jai neatsiperka net
jos pačios skolinimosi kaštai (nes jos skolų palūkanos siekia 5
proc.)“, - rašoma ataskaitoje.
---
* Valstybė skaičiuoja, kad už
pernykščius metus valstybės valdomos įmonės sumokėjo 86,2 mln.
litų dividendų, dvigubai daugiau, nei prieš metus. Valstybės
įmonės sumokėjo beveik tiek pat turto mokesčio, kiek ir pernai –
31,9 mln. litų.
* Be to, urėdijos sumokėjo 37,6 mln.
litų žaliavos mokesčio, pusantro karto daugiau nei prieš metus.
Kadangi urėdijos yra ne akcinės bendrovės, o valstybės įmonės,
todėl dividendų jos mokėti negali. Todėl lėšas į biudžetą
jos perveda mokėdamos šį specialųjį mokestį.
* Viso valstybės komercinio turto
vertė pernai siekė 21,1 mlrd. litų. Beveik trečdalį jos sudarė
ekilnojamasis turtas, vertas 7 mlrd.
litų
* Valstybės valdomos įmonės pernai
buvo labiau įsiskolinusios, nei užpenai: skolos augo greičiau, nei
kilo nuosavo kapitalo vertė. Pastaroji pasiekė 18,8 mlrd. litų, o
įsipareigojimai – 6,5 mlrd. litų.
* Jose pernai dirbo maždaug 3 tūkst.
mažiau darbuotojų, nei užpernai – iš viso 44,5 tūkstančių.