Bažnyčios atstovas Costis Dimtsas tokias išvadas daro matydamas, jog daugėja besikreipiančių dėl labdaros. „Jaučiame, kad artėja cunamis. Rugsėjį jį pajusime, o kitąmet skaičiuosime padarytą žalą“, - komentuoja C.Dimtsas.
Bažnyčia koordinuoja valgyklas ir prieglaudas Graikijoje. Prasidėjus krizei, šiuose centruose lankytojų skaičius gerokai šoktelėjo aukštyn. „Dabar apie 60 proc. paramos gavėjų – graikai. Prieš dvejus metus jų tebuvo 25-30 proc., o likusieji – imigrantai, - skaičiuoja C.Dimtsas. - Per dieną išdalijame 10 tūkst. porcijų maisto per dieną“.
Pasak Bažnyčios atstovo, tragedija slypi paramos prašančiųjų amžiuje – darbo neturi tie, kam per 45-erius ir vyresni žmonės, kuriems buvo sumažintos pensijos.
Tačiau vargstančius šelpianti Bažnyčia sulaukia priekaištų: buvęs finansų ministras Stephanos Manos tikina, jog Bažnyčia - didžiausia žemvaldė Graikijoje, nepadaro visko, ką galėtų. „Kadangi nėra žemės registro, niekas nežino, kokia tiksliai žemė priklauso Bažnyčiai. Ji kategoriškai atsisakė pateikti detalų savo žemės aprašymą, nes žino, kad žmonėms supratus, kokį turtą ji valdo, ims klausinėti, kodėl jis neapmokestintas“, - kalba buvęs ministras.
Bažnyčios atstovas atmeta visus kaltinimus, esą Bažnyčia moka visus privalomus mokesčius. C.Dimtsas tikina, kad nuo 1952 m. Bažnyčia 92 proc. viso savo turto atidavė valstybei, o jis, anot C.Dimtso, buvo iššvaistytas.
„Bažnyčia negali vykdyti socialinės veiklos, negaudama jokių pajamų, ir dar tuo pačiu metu mokėdama mokesčius“, - atkerta Bažnyčios atstovas.