Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą rugpjūtį lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių.
Rugpjūtį 9 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 39 proc. – kad pablogėjo, 52 proc. manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (liepą – atitinkamai 7, 43 ir 49 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių 17 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 24 proc. manė, kad finansinė padėtis pablogės (liepą – atitinkamai 16 ir 25 proc.). 56 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 18 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 44 proc. – kad pablogėjo, 37 proc. – kad nepasikeitė (liepą – atitinkamai 17, 47 ir 37 proc.). Rugpjūtį 25 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 27 proc. prognozavo pablogėjimą, 44 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepą – atitinkamai 27, 24 ir 46 proc.).
Rugpjūtį kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 41 proc. prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą (liepą – atitinkamai 25 ir 35 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 6 procentiniais punktais. Palyginti su liepa, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime – sumažėjo 6 procentiniais punktais. Miesto gyventojų optimistiškesnį savo namų ūkio finansinės padėties ir taupymo perspektyvų vertinimą per artimiausius 12 mėnesių atsvėrė blogesnės šalies ekonomikos prognozės, padaugėjo miesto gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių išaugs, dalis padidėjo nuo 35 iki 42 procentų. Palyginti su liepa, besitikinčių nors kiek sutaupyti kaimo gyventojų dalis sumažėjo nuo 25 iki 17 procentų. Kaimo gyventojai taip pat pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Per metus – 2011 m. rugpjūtį, palyginti su 2010 m. rugpjūčiu, – vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis sumažėjo nuo 62 iki 41 proc., besitikinčių, kad bedarbių mažės, padaugėjo nuo 12 iki 20 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 35 iki 27 proc., besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo – padaugėjo nuo 19 iki 25 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 31 iki 24 procentų. Gyventojų nuomonė apie tikimybę bent kiek sutaupyti per ateinančius metus, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, nepasikeitė.
Vartotojų
pasitikėjimo rodiklis atskleidžia, kaip vartotojai linkę vertinti
savo finansinę ir valstybės ekonominę padėtį.
Vartotojų pasitikėjimas krito ir euro zonoje bei Europos Sąjungoje (ES).
Verslininkų ir vartotojų optimizmas 17-oje eurą įsivedusių šalių
rugpjūtį sumažėjo, o tai sustiprino nerimą, kad artimiausiais mėnesiais
regiono ekonomikos augimas sulėtės, informuoja "Associated Press".
ES ekonominių nuotaikų indeksas rugpjūtį sumažėjo
4,7 punkto, iki 98,3 punkto. Jis smuko šeštą mėnesį iš eilės.
Vokietijos verslininkų ir vartotojų optimizmas sumažėjo labiausiai, taip
pat smarkiai krito Nyderlandų indeksas, kiek mažiau Italijos.
Sumažėjusį Europos verslininkų ir vartotojų optimizmą lėmė tai, kad
gamintojai pesimistiškiau vertina ateitį, o vartotojai bijo prarasti
savo darbo vietas.
Ekonomistai ir vyriausybių atstovai teigia,
kad ekonomiką pradeda veikti finansų rinkos pakilimai ir nuosmukiai,
kuriuos sukelia baimė, kad vyriausybės gali nepajėgti išsikapstyti iš
skolų. Rugpjūčio pabaigoje akcijų ir obligacijų rinkos smarkiai krito
sustiprėjus nerimui, kad euro zonos vyriausybių lyderių pastangos
neleisti sklisti euro zonos skolų krizei gali būti bevaisės.