Anot „Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto Žygimanto Maurico, net tuo atveju, jei Lietuvą vėl ištiktų nuosmukis, jo poveikis šaliai būtų gerokai mažesnis nei 2008 metais. „Tuomet Lietuva gavo dvigubą smūgį – sprogo nekilnojamojo turto ir vartojimo burbulas, o taip pat pasikeitė išorės aplinka. Dabar nebeturime vartojimo ir NT burbulo, tad krizės atveju pajustume poveikį tik iš išorės“, - aiškina Ž.Mauricas.
Pasak jo, Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo ir apėmė visus pagrindinius šalies ekonomikos sektorius. Pastebima, jog vidutinis įmonių pelningumas auga jau penkis ketvirčius iš eilės, o transporto ir gamybos įmonių pelningumas pasiekė prieš ekonomikos nuosmukį buvusias aukštumas. Augantis pelningumas rodo įmonių pasirengimą, o didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis – poreikį investicijoms.
Tačiau „Noredea“ prognozuoja, kad po spartaus augimo pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti ir atitinkamai siekti 3,7 ir 4,8 proc. 2012 m. ir 2013 metais.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikos augimui kyla dėl pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų sumažėjimo.
Vis dėlto Ž.Mauricas
atkreipia dėmesį, jog svarbios Lietuvos eksporto partnerės
Vokietijos didelė dalis eksporto nukreipta į Kiniją ir kitas Azijos šalis. „O
Kinijos BVP auga nepaisant pasaulyje siaučiančių krizės audrų“,
- teigia „Nordea“ banko ekonomistas.
Dėl
to pačios priežasties – eksporto diversifikavimo į JAV, Kiniją
ir kitas Azijos šalis – euro zona taip pat gali tikėtis menkesnio nuosmukio.
Riziką Lietuvai mažina tai, kad jos eksporto struktūra yra pakankamai diversifikuota tarp Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalių, o tiesioginis eksportas į viešųjų finansų problemas turinčias šalis yra labai nedidelis.
Pasak Ž.Maurico, teigiama ir tai, kad Lietuvos rizika tarp investuotojų dabar
vertinama labai gerai. Ji gerokai žemesnė nei Ispanijos, Italijos,
neminint Graikijos, Portugalijos.
Apskritai Baltijos šalys Europoje
laikomos vienu saugiausiu regionu, nes gana sėkmingai tvarkosi su
viešaisiais finansais. „Tai leidžia ekonomikai mūsų vystytis be
didesniu trukdžių, ko nepasakysi apie Graikiją, Portugaliją ir
Airiją“, - komentuoja „Nordea“ ekonomistas.
Tačiau nerimą kelia verslininkų
sprendimai atidėti investicijas į verslo plėtrą. Taip atsitinka,
nes verslo investicijos labai susijusios su akcijų
rinkų kainų pokyčiais – kylant akcijų kainoms verslas buvo
labiau linkęs investuoti į verslo plėtrą. Dabar, žinia, akcijų
rinkos nestabilios, o rugpjūčio pradžioje fiksuotas nuosmukis. „Kartais mažiau reikia vertinti
trumpalaikius akcijų pokyčius“, - teigia Ž.Mauricas.
„Nordea“ teigia, jog aukštas nedarbo, ypač ilgalaikio bei jaunimo, lygis ir lėtas atlyginimų augimas taps didžiausiais trukdžiais vidaus paklausos atsigavimui. Tačiau dėl sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo mažėjančios pasaulinės maisto, žaliavų ir naftos kainos mažins infliaciją, o tai turės teigiamos įtakos gyventojų perkamajai galiai ir gali teigiamai prisidėti prie vidaus vartojimo augimo.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, banko teigimu, turėtų sumažėti iki 16 proc.,
kitąmet - iki 13,8 proc., o 2013 metais - iki 12,2 procento.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet
sieks 4,3 proc., 2012 metais - 3,5 proc., o 2013-aisiais - 3,8
procento.
Ž.Mauricas
teigia, jog krentant žaliavų ir naftos kainoms infliacija Lietuvoje
smunka labiau nei didžiųjų ES šalių. Tad, pasak ekonomisto,
Lietuva šioje situacijoje gali laimėti – didėja tikimybė
atitikti kriterijus, reikiamus įsivesti eurą. Vis dėlto, anot
Ž.Maurico, smunkant ekonomikai atsiranda grėsmė nebevykdyti
biudžeto deficito kriterijaus. „Tad dar reikia nemažai
pasidarbuoti, kad galėtume įsivesti eurą“, - kalbėjo
Ž.Mauricas.
Ž.Mauricas grėsmės euro išlikimui nėra.
„Kyla tik politinės rizikos, kaip pavyks šalims susitarti ir
išspręsti skolų problemą“, - teigė „Nordea“ ekonomistas.
Jis taip atkreipė dėmesį, jog euro
zonos skola dabar mažesnė nei JAV.