Noras įsitvirtinti Norvegijoje lietuvius gena pasisemti kalbos žinių. R.Stundžienės nuotr.
Kasmet auganti norvegų kalbos paklausa pastūmėjo užsienio kalbos mokyklas plėsti pasiūlą: jos galima mokytis ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Alytuje ar Utenoje.
Mokytojai neslepia, kad į kursus užsirašančių lietuvių tikslas vienas – pramokti kalbos ir vykti dirbti į Norvegiją. Ten stumia didesnis atlygis, nors dėl darbo vietos tenka ir pakovoti.
Norvegų kalbą pagal populiarumą vejasi ir vokiečių. Jos mokytis skatina ta pati priežastis – pavasarį atsivėrusi Vokietijos darbo rinka.
Susirenka šeštadieniais
Tarp populiariausių užsienio kalbų, kurių griebiasi mokytis suaugusieji, pirmoji sąraše, žinoma, yra anglų kalba.
„85 proc. mūsų mokyklos mokinių mokosi anglų kalbos, o kitų kalbų poreikį padiktuoja darbo rinkos pokyčiai.
Pastaraisiais metais daug kas vyksta dirbti į Norvegiją, tad jiems reikia norvegų kalbos pagrindų.
Iš mažesnių miestų žmonės atvyksta šios kalbos mokytis net į Vilnių”, – pasakojo „American English School” (AMES) direktorė Eglė Kesylienė.
Neretai kursai rengiami šeštadieniais, tuomet suaugę mokiniai prie knygų palinksta ne įprastinėms porai akademinių valandų, o keliskart ilgesnėms pamokoms.
Mokosi tik pradmenų
„Bet toks susidomėjimas norvegų kalba mane ne itin džiugina. Juk mes atliekame ir švietėjišką funkciją, siekiame, kad jauni žmonės kalbėtų 3 užsienio kalbomis.
O tiems, kurie ateina mokytis norvegų ar vokiečių kalbų, dažniausiai užtenka tik pradmenų, paskui jie išvyksta”, – apgailestavo E.Kesylienė.
Todėl populiariausios anglų kalbos mokytis AMES siūlo visais lygiais, o norvegų – tik pradiniu. Tačiau visos grupės – užpildytos.
Vokiečių kalba ne tokia paklausi kaip norvegų. „Galbūt į Vokietiją vyksta tie, kurie bent jau bendrojo lavinimo mokykloje mokėsi vokiečių kalbos?” – svarstė įvairiuose miestuose filialus turinčios AMES vadovė.
Daugiausia norinčių mokytis šios kalbos mokykla sulaukia Klaipėdoje.
Kinų kalba dar baugina
Kad vis daugiau ateina žmonių, pageidaujančių pramokti norvegų ir vokiečių kalbų, patvirtino ir sostinės užsienio kalbų mokyklos „Language Academy” vadybininkė Laura Banytė.
Itin didelio norinčiųjų lavinti savo kalbos įgūdžius srauto mokykla sulaukė šią vasarą. Tarp mokinių buvo ir tokių, kurie grįžę atostogų į Lietuvą skubėjo į norvegų ar vokiečių kalbos pamokas.
Taip pat vis dažniau mokomasi rusų kalbos. To dažniausiai prireikia jaunesniems lietuviams ir užsieniečiams, dirbantiems Lietuvoje.
Prieš ketverius metus pradėjo gausėti verslininkų, užsimojusių pramokti kinų kalbą. Bet, pasak E.Kesylienės, tokių entuziastų gretos auga ne itin spėriai.
Be kalbos sunku
Lijana Dagys
Privačios įdarbinimo agentūros vadybininkė
„Jei žmogus dėl darbo Norvegijoje sudaro sutartį prieš išvykdamas ir joje numatoma, kad pakanka mokėti anglų kalbą, niekas iš jo ir nereikalaus kalbėti norvegiškai. Tačiau jei pats vyksta į šalį ir ten ketina įsidarbinti per darbo biržą, norvegai reikalauja mokėti jų kalbą.
Lietuviai vyksta dirbti suprasdami, kad vėliau reikės pramokti norvegiškai. Dažniausiai Norvegijoje įdarbiname statybininkus, inžinierius, suvirintojus.
Į šią šalį traukia aukštas atlyginimas, tačiau ir pragyvenimas ten brangesnis. Paprastai į vieną darbo vietą Norvegijoje pretenduoja 6–7 žmonės.
O štai į Vokietiją, jei nors kiek moki vokiškai, gali išvykti per 3–4 dienas. Ten atlyginimas trečdaliu mažesnis nei Norvegijoje, bet ir pragyventi kainuoja pigiau.
Dažniausiai į Vokietiją vyksta 40 metų žmonės, jaunesni dažniau moka anglų, o ne vokiečių kalbą. Jei darbdavys sutinka, sudarome grupę iš trijų žmonių, kurioje vienas kalba vokiškai.”