Tačiau nuo metų pradžios skola išaugo: šių metų sausio 1 d. draudėjai „Sodrai“ buvo skolingi 456,8 mln. Lt, balandžio 1 d. - 458,4 mln. Lt, liepos 1 d. - 474,7 mln. Lt. Taigi per aštuonis šių metų mėnesius draudėjų skola padidėjo beveik 15,7 mln. Lt, arba 3,4 proc.
Šiais metais įmonių skola „Sodrai“ auga nebe taip stipriai, kaip praėjusiais, ar 2009 metais. Per šešis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 5 mlrd. 227,8 mln. Lt, o draudėjų skola „Sodrai“ per tą patį laikotarpį išaugo 17,9 mln. Lt. Taigi pirmojo šių metų pusmečio įsiskolinimų dalis nuo surinktų įmokų tesudaro 0,3 proc.
Palyginimui, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį draudėjų skola „Sodrai“ išaugo 38,2 mln. litų ir 2010 m. liepos 1-ąją siekė 446,5 mln. Lt. Sparčiausiai įmonių skola „Sodrai“ augo kriziniais 2009 m.: 2009 m. sausio 1-ąją ji siekė 260,7 mln. Lt, o 2010 m. sausio 1-ąją - 408,3 mln. Lt, taigi per metus išaugo 56,6 proc. (pusantro karto).
Labiausiai skola augo antrąjį šių metų ketvirtį - 16,3 mln. Lt, arba 3,6 proc. Didžiausią įtaką draudėjų skolos augimui antrąjį ketvirtį turėjo išaugę uždarųjų akcinių bendrovių, savarankiškai dirbančių (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės) asmenų vėluojantys mokėjimai.
Daugiausia per antrąjį ketvirtį išaugo advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių skola - beveik 9 kartus, arba 2,4 mln. Lt, gyventojų, vykdančių individualią veiklą, - 1,7 karto, arba 6,9 mln.Lt, uždarųjų akcinių bendrovių - 1,8 proc., arba 5,5 mln. Lt.
Savarankiškai dirbantys asmenys 2010 metais gautas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo deklaruoti iki gegužės 1-osios ir iki šios dienos turėjo sumokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau laiku to nepadarė. Didelė dalis šių draudėjų teritoriniams „Sodros“ skyriams pateikė prašymus atidėti susidariusios skolos mokėjimą.
Ši tendencija aiškiai matyti pažvelgus į advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių išaugusius įsiskolinimus „Sodrai“ ir jų pateiktų prašymų dėl skolos mokėjimo atidėjimo skaičiaus augimą. Pirmąjį ketvirtį su šios grupės draudėjais sudarytos tik dvi mokėjimo atidėjimo sutartys 6 tūkst. Lt, o antrąjį - net 186 sutartys dėl 921,4 tūkst. Lt skolos atidėjimo (iš jų 182 sutartys sudarytos gegužės ir birželio mėnesį 883,2 tūkst. Lt sumai).
Palyginimui praėjusių metų antrąjį ketvirtį advokatai, jų padėjėjai, notarai ir antstoliai sudarė 57 mokėjimo atidėjimo sutartis 227,1 tūkst. Lt sumai. Taigi per pirmąjį šių metų pusmetį minėtos grupės draudėjai sudarė 188 mokėjimų atidėjimo sutartis, kurių vertė - 927,4 tūkst. Lt. Tuo tarpu per tą patį praėjusių metų laikotarpį su šios grupės draudėjais sudaryta 60 sutarčių, kurių vertė - 230,5 tūkst. Lt.
Statistika rodo, kad metų eigoje advokatai, advokatų padėjėjai, notarai ir antstoliai susidariusią skolą grąžina. Tačiau, kitaip nei samdomų darbuotojų atveju, kol minėta draudėjų grupė nesumoka įmokų nuo deklaruotų sumų, jie negauna ir socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo teikiamų garantijų.
Galimybė atidėti mokėjimus „Sodrai“ draudėjams sudaryta siekiant padėti išspręsti susidariusius laikinus finansinius sunkumus. Dažniausiai šia galimybe naudojasi savarankiškai dirbantys asmenys. Per pirmąjį šių metų pusmetį skolos mokėjimas buvo atidėtas 2373 draudėjams, kurie „Sodrai“ buvo skolingi 7,7 mln. Lt. Didžioji dalis (su 1890 draudėjų, skolingų 6,2 mln. Lt) sutarčių pasirašytos antrąjį šių metų ketvirtį (būtent po to, kai savarankiškai dirbantys deklaravo 2010 m. pajamas ir turėjo sumokėti įmokas).
Dėl įmokų skolos mokėjimo atidėjimo draudėjai turi kreiptis į teritorinius „Sodros“ skyrius. Dėl savarankiškai dirbančių skolos atidėjimo sprendimus priima „Sodros“ teritoriniai skyriai, dėl draudėjų turinčių samdomų darbuotojų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba arba, jei skola didesnė nei 100 tūkst. Lt, sprendimas priimamas pritarus „Sodros“ tarybai. Įmokų mokėjimas gali būti atidėtas metams.
Atidėjus skolos mokėjimą nei delspinigių, nei palūkanų draudėjas nemoka, sustabdomos kitos skolos išieškojimo priemonės. „Sodra“ siekia, kad būtų priimtos reikalingos teisės aktų pataisos, kurios leistų skaičiuoti palūkanas nuo susidariusios skolos. Palūkanos būtų skaičiuojamos pagal Finansų ministerijos patvirtintą metodiką.
Siekdami surinkti priskaičiuotas įmokas „Sodros“ specialistai įmonių atžvilgiu taiko įstatymuose numatytas poveikio priemones. Taikomos priemonės yra efektyvios ir keblumų išieškant skolas „Sodrai“ dažniausiai kyla tik tuomet, kai įmonė atsiduria ties bankroto riba. Statistiniai duomenys rodo, kad būtent per daugelį metų susikaupusios bankrutuojančių įmonių skolos sudaro didžiausią dalį draudėjų skolų „Sodrai“. Bankrutuojančios įmonės šių metų liepos 1 d. „Sodrai“ buvo skolingos 277,8 mln. Lt, tai bendroje draudėjų skoloje sudaro 58,5 proc. Daugiausiai Fondo biudžetui yra skolingos bankrutuojančios Vilniaus (94,6 mln. Lt), Kauno (63,7 mln. Lt), Panevėžio (22,3 mln. Lt), Klaipėdos (20,2 mln. Lt), Mažeikių (9,9 mln. Lt), Alytaus (9,2 mln. Lt), Marijampolės (9 mln. Lt) ir Šiaulių (8,7 mln. Lt) įmonės.
Draudėjams, pritaikius įstatymais numatytas priverstinio poveikio priemones, per 2011 m. sausio-liepos mėnesius gauta 158,98 mln. Lt pajamų. Efektyviausia priemonė leidžianti gauti pradelstus mokėjimus - mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, kuriose skolingi draudėjai turi sąskaitas.
Didžiausią dalį draudėjų įsiskolinimų „Sodrai“ sudaro akcinių - 79,1 mln.Lt - ir uždarųjų akcinių bendrovių - 302,8 mln. Lt - pradelsti mokėjimai.
Tarp didžiausių skolininkų - AB „Kauno duona“ - 1,81 mln. Lt, AB
„Klaipėdos kranai“ - beveik 1,55 mln. Lt, AB „Vievio paukštynas“ - per 1,27 mln. litų.