2010 m., palyginti su 2009 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 7,3 procento mažiau Lietuvos
gyventojų ir 52 procentais mažiau užsieniečių. Įtakos galėjo turėti ir padidėjusios apgyvendinimo paslaugos: palyginti su 2009 m., 2010 m. Lietuvos gyventojas vidutiniškai už nakvynę mokėjo 34 litus, o užsienietis – 44 litus.
2010 m. vidutinė vieno poilsiautojo buvimo kaimo turizmo sodyboje trukmė sudarė 1,7 nakvynės (2009 m. – 1,8 nakvynės). Vidutinė Lietuvos gyventojų buvimo trukmė buvo 1,6, užsieniečių – 2,1 nakvynės. Dauguma poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.
Kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų apie 13,2 tūkst. užsieniečių. Daugiausia turistų atvyko iš Lenkijos, Vokietijos bei Rusijos.
Šiuo metu šalyje užregistruota 590 kaimo turizmo sodybų, teikiančių apgyvendinimo paslaugas.
Daugiau kaip pusė visų poilsiautojų apsistojo Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrities kaimo turizmo
sodybose. Vilniaus apskrities kaimo turizmo sodybose apsistojo 20 procentų visų svečių, Kauno – 18, Utenos apskrities – 17 procentų.
Poilsis – tik vienai dienai
Vietinio turizmo statistinio tyrimo duomenimis, 2010 m. į keliones su nakvyne vyko 7,2 procento mažiau turistų negu 2009 m. (2010 m. – 746,3 tūkst., 2009 m. – 803,9 tūkst.). Dauguma vietinių turistų kelionių nebuvo ilgos ir truko apie 1–3 nakvynes. Populiariausias vietinių turistų kelionės tikslas liko tas pats kaip ir ankstesniais metais – draugų ir giminių lankymas, populiariausia transporto priemonė – lengvasis automobilis.
Vienadienių lankytojų skaičius 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 14,8 procento ir sudarė apie
1,7 mln. Populiariausios buvo vienadienės kelionės į Vilniaus ir Kauno apskritis. Didžiausios vietinių turistų kelionės išlaidos buvo Klaipėdos apskrityje, 2010 m. jos sudarė 30, 2009 m. – 29 procentus visų vietinių turistų išlaidų.
Daugiausia keliavo 15–44 metų amžiaus žmonės (66 proc.).
2010 m. 100 gyventojų teko 74 kelionės su nakvyne, vienas gyventojas per metus kelionėms išleido
vidutiniškai 111 litų.