Šį tyrimą Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui. Kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Pasak teisėsaugos, nusikalstamą grupuotę organizavo du kauniečiai - 43-ejų metų amžiaus D.J ir K.K. Į juos per įvairius tarpininkus kreipdavosi Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai, kuriems reikėdavo fiktyvių sąskaitų, pagrindžiančių be dokumentų įsigytas prekes.
Trys kauniečiai E.Ž., R. R. ir R. J. M. buvo paskirti formaliais Šiauliuose ir Kaune registruotų bendrovių, nevykdžiusių jokios realios veiklos, direktoriais. Jiems buvo mokama 70 litų už dienos darbą, kai jie buvo vežami į banką atsiimti pinigų ir pasirašyti dokumentų.
Įtariama, kad buhalterinės apskaitos dokumentus klastodavo, t. y. juos užpildydavo, E. Ž. ar šių įmonių apskaitą tvarkiusi buhalterė J. L.
Tarpininko vaidmenį sukurtoje nusikalstamoje schemoje atliko K. K. – būtent jis surasdavo statytinius direktorius buhalterijos dokumentams pasirašyti, veždavo juos į banką paimti pinigų iš fiktyvių bendrovių sąskaitų.
Už 3–7 procentų piniginį atlygį nuo bendros sandorių sumos fiktyviai buvo forminami tariami reklamos paslaugų atlikimo, statybos ir remonto darbai, statybinių medžiagų, metalų, automobilių pirkimas ir pardavimas.
Vėliau organizuotos grupės nariai savo valdomų bendrovių apskaitoje nurodydavo neva šias prekes ir paslaugas įsigiję iš kitų fiktyvių įmonių, arba visai tokių įsigijimų nefiksuodavo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijose nurodydavo mažą pirkimo PVM ir pardavimo PVM skirtumą.
Tyrimo metu paskaičiuota, kad per kelerius metus trys jokios veiklos nevykdančios bendrovės su 35 Lietuvos įmonėmis sudarė fiktyvių sandorių už daugiau nei 3 milijonus litų ir apgaule įgijo daugiau nei 500 tūkstančių litų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.