16 euro zonos valstybių pernai būstų kainos vidutiniškai krito 4,6 proc. - bendras 23 valstybių kainų nuosmukio vidurkis buvo beveik perpus mažesnis.
Ispanijoje, Prancūzijoje bei Anglijoje, palyginti su ankstesniais metais, būstų kainos krito daugiau nei 7 procentais. Netgi Vokietijoje, kurioje būstų kainos net per didžiausias krizes tradiciškai išlikdavo stabilios, fiksuotas daugiau nei 4 proc. kainų nuosmukis nenaujų būstų rinkoje bei beveik 2 proc. – būstų rinkoje apskritai.
Komentuodamas faktą, jog dar prieš keletą metų krizės palaužtoje Portugalijoje, kitaip nei daugumoje Europos valstybių, būsto bei nekilnojamojo turto bendrąja prasme kainos auga, nekilnojamojo turto agentas Tony Amaralas sakė, jog tokią tokią situaciją nulėmė išaugęs užsienio piliečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu šioje šalyje.
Anot jo, gyvenimas krizės išsekintoje Portugalijoje pigesnis nei kitose Pietų Europos valstybėse, tad užsieniečiai mielai investuoja santaupas į nekilnojamąjį turtą, kad malonaus klimato valstybėje galėtų nebrangiai atostogauti ar gyventi.
Patys portugalai, pasak T.Amaralo, nekilnojamojo turto mieliau įsigyja ne Portugalijoje, o JAV. Smarkiai kritus nekilnojamojo turto kainoms Floridos valstijoje, būstus ten panoro įsigyti labai daug portugalų, mat už 70-80 tūkst. eurų Floridoje šiuo metu nesunkiai įmanoma įsigyti tvarkingą nuosavą namą, o turint 130-140 tūkst. eurų jau galima dairytis namo su baseinu.
Portugalijoje kainos nepalyginamai didesnės: sostinėje Lisabonoje už kuklų dviejų kambarių butą tektų pakloti mažiausiai 100 tūkst. eurų, nuosavas namas netoli sostinės atsieitų bent 200-800 tūkst eurų.