Nė viena valdžia neskatina pagarbos savarankiškai veiklai, o dažnai (mažiausiai kartą per ketverius metus) skatina populistinius rinkėjų instinktus perdalinti gerovę ir be gailesčio nuskalpuoti tuos, kurie ja nesidalija.
„Tokioje aplinkoje prievarta verstis nieko nepriversi, o verslumo įgūdžiai, kurie Lietuvoje neabejotinai buvo 1991-1992 metais, tiesiog prarandami“, - sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė.
Tik 4,1 proc. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2011 m. gegužę apklaustų Lietuvos gyventojų sakė turį savo verslą. Ketvirtadalis likusiųjų tvirtina anksčiau galvoję verstis savarankiškai. Tačiau tik 5 proc. „svarstančiųjų“ ketina pradėti verslininko karjerą per artimiausius metus, arba tuzinas žmonių iš tūkstančio nacionalinėje reprezentatyvinėje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavusių respondentų.
„Dešimt vyrų ir dvi moterys“, – tikslina R.Ališauskienė.
Kai kuriuos visuomenės lyderius, tikėjusius, esą sunkmetis privers lietuvius labiau pasikliauti savimi ir imtis savarankiškos veiklos iniciatyvų, sociologai gali nebent nuvilti. „Baltijos tyrimų“ duomenys rodo, kad ketinančiųjų per artimiausius 12 mėnesių išbandyti save versle šiemet yra dvigubai daugiau nei pernai (šeši apklaustieji), tačiau vargu ar tokia pažanga turi prasmę, nes visi skaičiai nesiekia net leistinos paklaidos ribos.
Daugelis iniciatyvių jaunų žmonių, kurie iš principo galėtų ryžtis Lietuvoje imtis nuosavo verslo tiesiog emigravo.
„Tai nereiškia, kad visi jie kitur taps verslininkais, tačiau emigracija yra labai sunkus, norą kažką gyvenime keisti iš esmės liudijantis apsisprendimas, nesvarbu, kad kartais paskatinamas tiesiog bandos jausmo“, – sako R.Ališauskienė.
Kita vertus, Lietuvoje nebetikima pažadais, kad čia gali būti sukurta verslui palanki aplinka.