Nameliai ant ratų, arba kemperiai, šiuo metu Lietuvoje populiari priemonė keliauti. Tačiau studentų kompanijai trūko patirties, todėl net ir labai kruopščiai suplanuota kelionė žlugo sugedus išsinuomotam automobiliui.
„Suradome bendrovę Pasvalyje, kuri savo interneto svetainėje skelbėsi nuomojanti du kemperius. Išsirinkę vieną jų, rezervavome juos ir pradėjome derinti sutartį.
Nieko bloga neįtarėme. Apžiūrėjus automobilį jokių plika akimi matomų defektų nebuvo.
Dokumentai taip pat liudijo, kad automobilis techniškai sutvarkytas. O ir įmonės darbuotojai sudarė gerą įspūdį”, – pasakojo vienas iš keliautojų Laurynas Kaminskas.
Automobilis sugedo dukart
2009-ųjų vasarą keliautojai išsinuomotu kemperiu sėkmingai pervažiavo Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Austriją. Ir, įpusėjus kelionei, įstrigo Italijoje.
Keliautojams pasiekus Romą, kemperis sugedo.
„Važiuojant Romos priemiesčiu, iš variklio paleidimo spynelės pradėjo virsti dūmai.
Automobilį teko nutempti į servisą, o ten paaiškėjo, kad sudegė didžioji dalis automobilio elektronikos.
Automobilyje buvo sumontuoti seni saugikliai: užuot pakeisti naujais, jie tiesiog buvo apvynioti viela”, – prisiminė Laurynas.
Dvi paras, kol jį krapštė meistrai, keliautojams teko praleisti tiesiog gatvėje.
„Tąkart už automobilio remontą automobilių servisui sumokėjome 600 eurų (apie 2070 litų).
Pusę remonto išlaidų nuomotojai mums padengė iš karto.
Tuo tarpu likusius pinigus teko išsireikalauti per teismą”, – pasakojo apie vėlesnius įvykius pašnekovas.
Susėdę į suremontuotą kemperį jaunuoliai netoli tenuvažiavo. Tą pačią dieną automobilis sugedo antrąkart. Šis gedimas, anot Lauryno, galutinai sužlugdė kelionę.
Servise laukė savaitę
Vos tik keliautojai išriedėjo iš Romos ir įsuko į autostradą, privalėjo vėl sustoti. Šįkart sugedo automobilio variklis.
„Skambinome kemperio nuomotojui. Jis mus ramino ir sakė, kad panašų gedimą buvo patyrę ir kiti keliautojai, kurie šį kemperį nuomojosi prieš mus.
Esą nieko baisaus: greičiausiai galėsime ramiai važiuoti toliau”, – pasakojo L.Kaminskas.
Autostradoje įstrigusius keliautojus netruko prisivyti policijos pareigūnai. Iš jų gestų aiškiai supratome, kad privalu nedelsiant automobilį patraukti nuo autostrados.
„Jei negalime padaryti to patys, nutemps jie.
Neturėjome kitų alternatyvų ir galimybės rinktis, tad už kemperio transportavimą keletą kilometrų teko pakloti per 150 eurų – apie 520 litų”, – kelionės laikrodį atgal suko Laurynas.
Automobilių servise paaiškėjo, kad sugedo variklis, nes anksčiau buvo nekokybiškai suremontuotas. Bet ką daryti toliau, jei variklių meistras, kuris gebėtų jį pataisyti, atostogauja?
Sugedusio kemperio savininkas liepė laukti, kol automobilis bus suremontuotas. Nepalikti jo be priežiūros keliautojus įpareigojo nuomos sutartis: jie buvo atsakingi už tai, kad kemperiu kelionę baigtų Pasvalyje.
Laukdami meistro studentai kelias dienas leido automobilių serviso teritorijoje – joje pastatytame kemperyje be elektros, vandens, tualeto ir dujų.
Įtampa augo. Galiausiai išseko ne tik keliautojų maisto ir pinigų atsargos. Baigėsi ir kemperio privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, o kartu – ir žaliosios kortelės galiojimas.
Be jos nebūtų galima apskritai tęsti kelionės.
Surinko įrodymus
„Kemperio savininkas, turbūt nujausdamas, kad automobilio remontas daug kainuos, pradėjo mums versti kaltę dėl jo gedimo.
Priversti leisti atostogas automobilių serviso teritorijoje, turėjome laiko surinkti įrodymus, kad variklio gedimas įvyko ne dėl mūsų kaltės.
Nufotografavome sugedusį variklį. Gavome reikalingus parašus, kad nuotraukos tikros. Gavome ir automobilių serviso pažymą, kurioje buvo nurodyta gedimo priežastis”, – pasakojo Laurynas.
Atmetė pasiūlymus
Kemperio nuomotojas buvo nesukalbamas. Su juo bandė tartis ir jaunuolių tėvai, siūlydami sugedusį kemperį partempti į Pasvalį. Bet nuomotojas gynėsi argumentais, kad Lietuvoje esą niekas tokios paslaugos neteikia.
„Bet būdami Italijoje suradome keletą įmonių, kurios sutiko nugabenti kemperį į Lietuvą.
Tačiau nuomotojas šį variantą atmetė, nes jam tokia paslauga atrodė per brangi”, – pasakojo Laurynas.
Galop sužinoję, kad kemperį taisysiąs meistras darbe dar nepasirodys ir kad apskritai automobilį iš automobilių serviso galės pasiimti tik pats savininkas, jaunuoliai susikrovė daiktus ir į Lietuvą išvyko autobusu.
Atsitvėrė tylos siena
„Grįžę į Lietuvą, kemperio nuomotojui registruotu laišku išsiuntėme pretenzijas vildamiesi, kad jis atlygins kemperio remonto išlaidas ir grąžins užstatą.
Laukėme iš jo žinių, tačiau jis su mumis nebendravo.
Su juo susitikome tik tuomet, kai nuvažiavome į Pasvalį atsiimti kemperyje paliktų dviračių. Ir buvome iškoneveikti”, – nemalonią akistatą prisiminė Laurynas.
Kreiptis į teismą jaunuoliai neskubėjo. Jie vis dar vylėsi, kad nuomotojas atlygins kelionėje patirtus nuostolius. Tačiau to neįvyko. Ieškinį teismui jie įteikė pernai pavasarį.
Pasvalio rajono teismas pritaikė senaties terminą ir ieškinį atmetė.
„Į kitas bylos aplinkybes nebuvo įsigilinta, taip pat neatsakyta į daugelį klausimų.
Tikėjome savo teisumu, todėl pateikėme apeliaciją. Ir Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad žmogus, nuomojęs kemperius, manipuliavo įmonės vardu”, – kalbėjo L.Kaminskas.
Teismas patenkino apeliacinį skundą. Anot pašnekovo, bylos sėkmei įtakos turėjo tai, kad jiems pavyko įrodyti, jog nuomotojas juos suklaidino.
Nuomininkai nežinojo, kad automobilį jie pasiskolino už mokestį iš fizinio asmens. Mat su juo bendravo kaip su įmonės, reklamuojančios automobilio nuomos paslaugas, atstovu.
Bet jiems pavyko surinkti įrodymų, kad nuomotojas yra bendrovės akcininkas (buvęs direktorius, kurio pareigas vėliau perėmė jo žmona) ir asmeninę komercinę veiklą vykdė prisidengdamas įmonės vardu: naudojosi įmonės telefonu, elektroniniu paštu, dokumentų pavyzdžiais.
Nuomos sutartis – po didinamuoju stiklu
Prieš pasirašant sutartį dėl kemperio ar kitokios automobilio nuomos, būtina atkreipti dėmesį, ar joje yra nurodytas transporto priemonės savininkas.
Privalu atidžiai peržiūrėti visus dokumentus: draudimo sutarties liudijimą, paprašyti ir asmens, su kuriuo deramasi dėl nuomos ir pasirašoma sutartis, dokumentų, įmonės įstatų.
Jeigu sutartį pasirašo fizinis asmuo, svarbu, kad jis turėtų verslo liudijimą arba dokumentą, liudijantį apie jo teisę užsiimti individualia veikla. Tai galėtų būti ir individualios įmonės registravimo pažymėjimas, kuriame automobilių nuoma būtų nurodyta kaip verslo veikla.
Itin svarbūs sutarties punktai, numatantys atsakomybę dėl išnuomotos transporto priemonės gedimų bei remonto. Jeigu pagal sutartį keliautojas už tai nėra atsakingas, jis ir neturi mokėti už remonto paslaugas.
Sutartyje derėtų numatyti, kas sumokėtų už keliautojų parvykimą į Lietuvą, jeigu išnuomotas automobilis kelyje sugestų nepataisomai arba jo taisymas užtruktų ilgai.
Kelionėje sugedusį automobilį reikėtų remontuoti tik tuose automobilių servisuose, kuriuose meistrai turi galimybę išrašyti oficialias sąskaitas. Juk, kilus ginčams, teismai pripažįsta tik oficialiose sąskaitose nurodytas išlaidas.
Be to, jose turi būti nurodytas ne tik mokestis už suteiktas paslaugas, bet ir gedimo priežastys bei atlikti darbai.
Specialisto komentaras
Gintaris Trakšelis, advokatas
„Dažna gudrybė, kai sutartį su klientais pasirašo ne pati automobilių nuoma besiverčianti įmonė, bet fizinis asmuo. Taip ji ant klientų pečių perkelia atsakomybę už finansines problemas, kylančias kelionėje sugedus išsinuomotam automobiliui.
Jei automobilį išnuomotų pati įmonė, jos klientų teises gintų vartotojų teisių apsaugos įstatymai. Ir įmonė pati turėtų padengti išnuomoto automobilio remonto išlaidas.
Kai sutartis pasirašoma su fiziniu asmeniu, kuris nesiverčia komercine automobilių nuoma, atsakomybė už bet kokius paskolinto automobilio gedimus tenka nuomininkui.
Todėl įmonės gudrauja: savo vardu jos prisivilioja klientus, o sutartis su klientais pasirašo fiziniai asmenys.
Kita vertus, net ir su įmone sudaromos sutartys kartais jų klientams būna neparankios. Jose būna punktų, visą atsakomybę dėl automobilio gedimų ir remonto užkraunančių ant keliautojų pečių.
Tokiais atvejais taip pat nederėtų nuleisti rankų. Galima būtų prašyti teismo, kad jis šiuos sutarties punktus pripažintų negaliojančiais, nes jie neatitinka vartotojų teisių apsaugos įstatymuose numatytų imperatyvių (privalomųjų) normų.
Vis dėlto automobilių nuomotojų ir keliautojų ginčai teismų slenksčio dažniausiai nepasiekia. Nors nukentėjusių keliautojų yra ne vienas, jie nesiryžta teistis ir susitaiko su patirtais nuostoliais, nes būna įsitikinę, kad išlaidos teismo procesui bus didesnės nei iš nuomotojų susigrąžinti pinigai.
Tačiau teismui pripažinus, kad vartotojai patyrė nuostolių, jų teises pažeidęs ir savo prievolių nevykdęs atsakovas turėtų padengti ne tik nuostolius, bet ir visas teismo išlaidas.”