Kišenpinigiai – ne vienintelė priemonė mokyti vaikus atsakingai leisti pinigus

Sigita Purytė
Daugybė finansinių problemų suaugusiųjų gyvenime kyla tik todėl, kad būdami vaikai jie neišmoko tinkamai elgtis su pinigais. Mokyti vaikus atsakingai naudoti pinigus yra daugybė būdų. Labiausiai paplitusi priemonė – kišenpinigiai – toli gražu ne vienintelė. Projekto seimosbankas.lt iniciatoriaus Vytauto Šulco teigimu, mokyti finansinio sąmoningumo vaikus galima gerokai anksčiau nei jie pradeda naudoti pinigus.
"Kai tėvai pradeda su vaikais kalbėti kaip su suaugusiais, vaikai pradeda į tai lygiuotis, pradeda mąstyti ir elgtis atsakingiau", - teigia V.Šulcas.
Daugiau nuotraukų (1)
Svarbu nuo pat mažens atkreipti atžalų dėmesį į vyraujančią vartojimo kultūrą.
„Kaip vaiką veikia reklama, rinkodara? Vaiko akys jį „užnorina“. Noras toks didelis, kad vaikas nemoka jo kontroliuoti“, - Lietuvos radijo laidoje „Litas prie lito“ sakė V.Šulcas. Tiek vaiką, tiek tėvus nuo įnoringų zyzimų vidury parduotuvės galėtų apsaugoti pokalbis prieš įžengiant į pirkinių karalystę.
V.Šulcas tikino, kad net jei vaikas ne pats mokės už pirkinius, svarbu aptarti, ką jis norėtų įsigyti. „Kol dar nieko nemato, kol marketingas ir reklama neveikia, jis gali nuspręsti, - sakė V.Šulcas. - Su savo vaikais analizuojame reklamą, tada vaikai daug kritiškiau vertina ir produktus, ir jų išdėstymą lentynose.“
Kartais Vytauto vaikai nustebina iš darbo darbo grįžusį tėtį – informuodavo apie naujas reklamas ir kaip jose bandoma gudrauti.
Svarbiausia – leisti spręsti pačiam
Jis šeimoje pradėjo žaisti „Šeimos banką“: vaikas kas savaitę gauna fiksuotą pinigų sumą, o už sutaupytus pinigus jam mokamos metinės palūkanos. Tarkime, savo 18-metei dukrai jis skiria 40 litų kiekvieną savaitę. Ji pati sprendžia, kaip pinigus išleisti.
O sutaupytos lėšos metų pabaigoje padidėja dėl palūkanų, kurias moka tėvai. Palūkanų dydis Šulcų šeimos banke – 25 proc. metinių palūkanų. Jei atžala nenusiima gautų 40 litų, jau kitą dieną jo sąskaitą papildo keli centai. Kai kiekvieną dieną vaikai mato didėjančią sumą, tai skatina taupyti.
„Svarbiausia leisti vaikui spręsti pačiam“, - aiškino vyras. Jo manymu, nors Šeimos bankas pirmiausia siejasi su pinigais, vertingiausia yra išugdytas vaikų savarankiškumas, žingeidumas ir pasitikėjimas savimi.
„Mano vaikai turi sąskaitas, mokėjimo korteles, jie žino, kokias palūkanas siūlo tikri bankai. Jie savarankiškai apsiperka, iš nedidelių redagavimo ar fotografijos darbų užsidirba. Jie suvokia pinigų vertę ir moka planuoti pajamas bei išlaidas“, - kalbėjo mokymų įmonei vadovaujantis V.Šulcas.
Kalbėti kaip su suaugusiais
Mintis apie šeimos banką dviejų vaikų tėvui kilo, kai jis suskaičiavo, kiek išleidžia savo atžalų įgeidžiams.
„Vaikas mėnesį zyzė, kad nori žaisliuko, nupirkom. Po savaitės jau nebežino, kur tas žaisliukas yra. Susiskaičiavom pinigus, supratom, kiek daug pinigų tiesiog išmetame į balą“, - prisimena seimosbankas.lt iniciatorius.
Įvedęs fiksuotą savaitės „atlyginimą“, atidaręs asmenines vaikų banko sąskaitas, nustatęs nemažas metines palūkanas, jis ne tik ėmė taupyti šeimos biudžeto pinigus, bet ir ugdė vaikus.
„Vienas pagrindinių principų – lygiateisiškumo principas. Kai tėvai pradeda su vaikais kalbėti kaip su suaugusiais, vaikai pradeda į tai lygiuotis, pradeda mąstyti ir elgtis atsakingiau. Nereikia bijoti – vaikai liks vaikais, reikia priimti taip kaip faktą, kad žaidimas yra jų darbas. Vaikai turėtų turėti pinigų pramogoms, - sakė pašnekovas. - Svarbiausia – kuo daugiau laisvės. Ir kuo anksčiau.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.