Septyniolika didžiausių pasaulio bankų kaltinami prieš keletą metų pardavę abejotinų hipotekos obligacijų JAV hipotekos agentūroms „Fannie Mae” ir „Freddie Mac”. Būtent pastarųjų griūtis laikoma 2008-ųjų finansų krizės pradžia.
JAV federalinė būsto finansavimo agentūra (FBFA) nusprendė, kad kalčiausi – bankininkai ir jiems pateiktas daugiau negu 196 mlrd. dolerių ieškinys.
Jeigu teismas jį patenkintų, labiausiai nukentėtų „Bank of America”: įskaitant sunkmečiu jo perimtų „Countrywide” ir „Merrill Lynch” palikimą, tektų sumokėti net 57,5 mlrd. dolerių.
Toliau seka „JP Morgan” (33 mlrd.), „Royal Bank of Scotland” (30,4 mlrd.) bei „Deutche Bank” (14,2 mlrd. dolerių).
FBFA dar liepos mėnesį panašų ieškinį pateikė ir Šveicarijos bankui UBS – iš jo reikalaujama 4,5 mlrd. dolerių.
Sutiktų ir su mažesne suma?
Ieškovai teigia, kad bankai teikė melagingą informaciją apie paskolų, su kuriomis buvo susijusios obligacijos, kokybę ir netinkamai vertino skolininkų galimybes grąžinti paskolas.
„Pagirtina, kad rinkos reguliuotojai ėmė ginti mokesčių mokėtojus. Bankams užglaistyti šį reikalą kainuos itin brangiai”, – aiškino rizikos kapitalo fondo „Branch Hill Capital” analitikas Manalis Mehta.
Tačiau gali būti, kad ir ne taip brangiai: „New York Times” skelbia, kad FBFA pasirengusi atsiimti ieškinį, jei didžiausi hipotekos obligacijų platintojai sutiktų sumokėti bent 20 mlrd. dolerių.
Šiuos pinigus neva ketinama skirti išgelbėti nuo skolų amerikiečius, iš kurių antstoliai grasina atimti būstus.
Pasirinko blogą laiką
Patys bankai tokio FBFA akibrokšto kol kas nekomentuoja.
Užtat daugelis ekspertų gūžčioja pečiais – Amerikos valdžios pozicija jiems atrodo nesuprantama.
Pirmiausia pasirinktas labai netinkamas metas. Mat daugelis didžiausių bankų dar nesugebėjo atsikratyti nuostolių, patirtų per finansų krizę, šleifo. Juos į duobę stumia ir blogos paskolos skęstančioms Europos Sąjungos valstybėms.
Pasaulio biržose bankų akcijos pastaruoju metu krinta.
Šitas ieškinys procesą dar paspartins.
Kasa duobę patys sau
Sunkiai įsivaizduojama, jog milijardinių ieškinių slegiami bankai tuo pat metu imtų aktyviau finansuoti JAV nekilnojamojo turto sektorių. O Vašingtonui tai labai svarbu.
„Tokia FBFA pozicija – visiškai nesuprantama. Susidaro įspūdis, kad bankrutuojanti vyriausybė ketina sužlugdyti JAV hipotekos rinką”, – gūžčiojo pečiais brokerių įmonės „Rochdale Securities” direktorius Richardas Bove’as.
Be to, jei bankams tektų mokėti reikalaujamas sumas, tai būtų skaudus smūgis finansų sektoriui.
„Vargu ar, pavyzdžiui, „Bank of America” galės iškart suploti tokius pinigus.
Jeigu ne, jam tektų platinti akcijų emisiją.
O tai sėkmingai padaryti šiais laikais itin nelengva”, – aiškino Londone įsikūrusios bendrovės „Atlantic Equities” ekonomistas Richardas Staite’as.
Yra ir politinių motyvų
Spėjama, kad FBFA gali vykdyti ir politinę užduotį. Mat iki JAV prezidento rinkimų likus metams dabartinis šalies vadovas Barackas Obama nelabai gali pasigirti populiarumu. Todėl mėginama surasti krizės kaltininkus ir juos griežtai nubausti.
Tačiau tai kelia šypseną netgi patiems amerikiečiams: juk apie rimtas bėdas JAV hipotekos rinkoje buvo žinoma dar 2007 metais, tačiau valdžia nepajudino nė piršto.
Tiria ir britai
Didžiosios Britanijos valdžia irgi gali pareikšti ieškinius „Deutsche Bank” ir galbūt „Goldman Sachs”.
Įtariama, kad šie bankai galėjo britams pardavinėti išvestinius finansinius instrumentus, nuslėpę dalį informacijos apie tikrąją padėtį.
Spėjama, kad žala klientams gali siekti kelis milijardus svarų sterlingų.