Nuostatuose numatyta, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos (skaičiuojant šį santykį, bus taikoma mažesnė).
Griežtesni reikalavimai bus taikomi antram ir paskesniems kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui, paskoloms, suteikiamoms ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti. Be to, pritaikydami paskolos ir įkeisto turto santykį, bankai turės įvertinti valiutų riziką. Tam tikrais atvejais maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis galės būti didinamas iki 10 proc. punktų.
Pagal nuostatus, išskyrus tam tikras išimtis, maksimalaus kredito, kuris suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, dydžio ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 40 proc. žemės sklypo įsigijimo kainos ar rinkos vertės (bus taikoma mažesnė).
Maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų, o maksimali kredito trukmė negalės būti ilgesnė nei 40 metų.
Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau informuoti klientus apie galimas rizikas imant paskolas.
Nuostatai įsigalioja nuo šių metų lapkričio 1 d. ir bus privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Jie bus taikomi naujiems kreditams, teikiamiems fiziniams asmenims. Atsižvelgus į šalies ūkio raidą, skolinimo taisyklės gali būti koreguojamos.
Panašūs skolinimo principai nustatyti Švedijoje, Danijoje ir kitose šalyse.