Padidėjusius atlyginimus suvalgė infliacija, labiausiai didėjo specialistų algos (video, papildyta interviu apie premijas)

„Šiemet nebematoma, kad Lietuvos darbdaviai mažino atlyginimus. Atlyginimai pradėjo kilti, nors kilimas atsargus. 58 proc. Lietuvos darbdavių teigė kėlę atlyginimus, dar 42 proc. - nekėlę“, - sakė „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Stanginaitė. Visgi žmonės atlyginimų didėjimo realiai nepajuto, nes uždirbtus pinigus suvalgė infliacija. N.Stanginaitės teigimu, atlyginimą vis labiau reikia užsidirbti. Tokio atlyginimų pakėlimo, koks buvo 2007 metais, tikėtis neverta. Darbdaviams tenka spręsti darbuotojų motyvacijos ir jų išlaikymo įmonėse problemas.

Tryliktus metus atliekamas tyrimas parodė, kad premijos įmonėse siejamos su bendrais įmonių rezultatais, įvedamas didesnis atlyginimų diferencijavimas.

Rinka šiemet buvo palanki specialistams - jiems atlyginimai kilo labiausiai. Tai siejama su emigracija - darbdaviai pajuto, kad specialistai reikalingi ir jų trūksta. Tiems specialistams, kuriems buvo didinamas atlyginimas, jis padidėjo 5 procentais. Darbininkiškų profesijų ir vadovų lygio darbuotojams baziniai atlyginimai padidėjo vidutiniškai 3 procentais.

Geriausiai apmokamos specialybės, kaip ir praėjusiais metais, išliko rinkodara, informacinės technologijos, finansai, projektų valdymas. Mažiausius atlyginimus Lietuvoje gauna mažmeninės prekybos, inžinerijos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, klientų aptarnavimo bei administravimo srityse dirbantys darbuotojai.

Iš tyrimo taip pat matyti, kad darbuotojų lūkesčiai aiškūs - žmonės nori uždirbti daugiau, tuo tarpu realios darbdavių galimybės - kuklesnės.

Tai, kad 42 proc. darbdavių nekėlė atlyginimų, rodo didelį atsargumą ir sudėtingą finansinę įmonių situaciją.

63 proc. apklaustų kompanijų teigia, kad kitais metais didins atlyginimus, didinimas bus nuosaikus – vidutinis atlyginimo padidėjimas kitais metais prognozuojamas 2,8 procento.

Retoje šalyje Europoje atlyginimų augimas viršijo infliaciją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlyginimai realiai neaugo. Perkamoji galia mūsų šalyje nuo 2007 metų nedidėja.

Keičiasi vertybės

„Hay Group“ atstovai taip pat tvirtino, kad darbo ieškančių žmonių vertybės keičiasi. Jei anksčiau siekiama didžiausio atlyginimo, dabar kandidatai ieško atitikimo tarp siūlomos darbo vietos ir asmeninių tikslų.

"Hay Group" 2011 metais atliktame tyrime dalyvavo beveik 260 Lietuvos įmonių iš įvairių veiklos sektorių ir buvo išanalizuoti 75 tūkst. darbuotojų atlyginimai. Tyrime buvo analizuojami atlyginimų pokyčiai, įvykę per laikotarpį nuo 2010 gegužės 1 d. iki 2011 gegužės 1 dienos.

Daugiau nei pusė įmonės „Hay Group“ apklaustų Lietuvos darbdavių per metus padidino atlyginimą savo darbuotojams ar jų daliai. Tuo tarpu latviai, neturėdami iš ko kelti atlyginimų, išmokėjo daugiau premijų. „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta teigia, kad taip latviai motyvuoja darbuotojus, o ne dalija laimikį.

- Lietuvoje darbdaviai dėl priedų mokėjimų dar griežtai laiko vadeles. Kriterijai, kada mokama premija, palyginti su Latvija ir Estija, yra griežtesni. Premijų dydžiai Lietuvoje nepasikeitė nuo pernai, nors pernai verslo rezultatai buvo šiek tiek geresni. Tuo tarpu Latvijoje verslo rezultatai dar prastesni, šalies įmonės šiuo metu neturi galimybių kelti atlyginimų, bet nors ir nedidelėm sumom, labai daug darbuotojų gavo priedus prie atlyginimų. Latviai naudojo premijas daugiau motyvuoti darbuotojus, o ne kaip veiklos ar rezultatų atspindį. Lietuvoje premiją reikia užsidirbti.

- Estijoje verslo rezultatai gerėja, todėl yra erdvės dalintis uždirbtais pinigais. Estijos rinka maža, emigracija daug skaudesnė, nors skaičiai santykinai mažesni, todėl Estijoje svarbu kovoti už darbuotojus.

- Kaip Lietuvoje keičiasi požiūris į premijas?

- Premija – tai būdas valdyti darbo rezultatus. Jei anksčiau Lietuvoje papildomais uždirbtais pinigais būdavo tiesiog pasidalinama, dabar premija labiau priklauso nuo konkrečių darbo rezultatų, yra paskirstoma pagal tai, kokių darbo rezultatų pasiekė konkretus darbuotojas.

Jei anksčiau tik aukščiausio lygio vadovų premijos priklausydavo nuo įmonės rezultatų, dabar vis dažniau schemos konstruojamos taip, kad ir paprastų darbuotojų premija priklauso nuo to, ar įmonė bendrai uždirbo pinigų.

- Premijų toks ir tikslas. Kuo ryšys tarp darbo rezultatų ir paskatinimo ryškesnis, tuo premija labiau pasitarnauja.

- Yra paskaičiuotos proporcijos. Tarkime, apie 80 proc. atlyginimų biudžeto yra skiriama baziniam atlyginimui, 10-20 proc. biudžeto yra skiriama premijoms, likę procentai – papildomoms naudoms. Jei pažiūrėjus iš darbuotojo perspektyvos, visi šie trys elementai yra vienodai svarbūs. Ta atlyginimo dalis, kuri priklauso nuo žmogaus pastangų, jam yra labai vertinga ir svarbi.

Premijos ir bazinio atlyginimo tikslai iš esmės skiriasi. Bazinis atlyginimas yra tenkinti baziniams žmogaus poreikiams. Bazinis atlyginimas mokamas už pareigybės išpildymą, bet tai neskatina siekti naujos kokybės, papildomo rezultato. Premija grynai susijusi su papildomomis pastangomis pasiekti geresnio rezultato.

- Geriausią efektą duodantys įrankiai – ne piniginiai. Tai yra vadovavimo kokybė, klimatas įmonėje, aiškumas, kas ir kam atsakingas, ko darbdavys tikisi iš darbuotojo, kokia elgsena skatinama, kokia ne, kokios vertybės palaikomos ir kokios ne.

- Ar Lietuvos darbdaviai persiima tokiu požiūriu?

- Lyderystės patirtis Lietuvoje yra mažesnė nei Vakarų pasaulio šalyse. Jei vertintume Lietuvos situaciją, dar yra ilgas kelias, kurį galima nueiti.