Išlydėję krepšininkus bei aistruolius, tikromis ar nelabai ašaromis verkia ir kai kurie miesto verslininkai. Jie tikina, kad Europos vyrų krepšinio čempionatas nepateisino jų lūkesčių gerai užsidirbti.
„Apie pelną net kalba neina“, – paklaustas, ar sėkminga prekyba buvo, tik rankomis mojo panevėžietis Vidas Savickas, prisistatęs bendrovės „Josvita“ vadybininku. Ši bendrovė turėjo išskirtinę teisę prekiauti alkoholiu ir maistu prie „Cido“ arenos įrengtoje sirgalių zonoje. Ten buvo įrengta 17-a šios bendrovės prekybos palapinių, dar kelis prekybos taškus čia turėjo didieji čempionato rėmėjai.
Pasak V.Savicko, pirminiais paskaičiavimais, bendrovės nuostoliai gali siekti kelias dešimtis tūkstančių litų. Maždaug tiek bendrovei kainavo išskirtinės teisės prekiauti sirgalių zonoje, mokesčiai už apsaugą, elektrą, kitas paslaugas.
Verslininkų lūkesčiai nepasiteisino dėl to, kad prie didelio ekrano stebėti krepšinio varžybų aistruolių kasdien susirinkdavo perpus mažiau, nei buvo tikėtasi – apie 5 tūkstančius vietoj lauktų 10-ies tūkstančių. Maždaug tiek žmonių sirgalių zonoje apsilankė tik sekmadienį.
Bendrovės „Josvita“ atstovo teigimu, koją jiems pakišo ir netikėtas renginio organizatorių sprendimas įrengti papildomas prekybos vietas aptvertoje teritorijoje prie įėjimo į „Cido“ areną, kur patekdavo tik einantys stebėti varžybų žiūrovai. Todėl, užuot užsukę prieš varžybas į sirgalių zoną, bilietus į rungtynes turintys žmonės mieliau pinigus leido arčiau įėjimo į areną.
V.Savickas nesutinka su panevėžiečių kaltinimais, kad sirgalių zonoje buvo pernelyg aukštos kainos. Jo teigimu, jei Panevėžyje sirgalių zonoje pusė litro alaus kainavo 6 litus, tai kituose miestuose – net 10 litų.
Vis dėl to prie didžiulio ekrano susirinkdavę lietuviai aistruoliai išradingai bandė sutaupyti pinigų. Nors prie įėjimo į šią aptvertą zoną apsaugininkai kruopščiai tikrino, kad žmonės neįsineštų savo gėrimų, šie gudravo, kaip įmanydami.
Bene originaliausiai taupė jauna mama, į sirgalių zoną atsigabenusi vežimėlyje gulintį kūdikį. Apsaugininkams nusprendus atidžiau apžiūrėti vežimą paaiškėjo, kad mažylis paguldytas... ant keturių butelių degtinės.
„Čia jau ne taupymas, o visiškas degradavimas“, – baisėjosi šį įvykį matęs renginių organizavimo firmos „Elitaz“ atstovas Juozas Rumbutis. Alkoholio ištroškę, bet vietoje įrengtose palapinėse jo brangiau pirkti nenorėję žmonės net po vaikų rūbais slėpė alaus butelius ar skardines. Dar kiti stengėsi kuo daugiau alaus išgerti prieš ateidami stebėti varžybų.
Tuo tarpu Panevėžio centre įsikūrusių kavinių ir barų savininkai džiaugiasi praėjusią savaitę neblogai uždirbę. Žiūrėti krepšinio varžybų ar dalyvauti savaitgalį vykusiuose miesto gimtadienio renginiuose susiruošę žmonės išleido daugiau, nei paprastai.
Pasipelnyti iš miesto svečių pasisekė ir kai kuriems taksistams. Vienas turkų delegacijos atstovas iš Panevėžio į motelį „Šermutas“, esantį už mažiau nei dešimt kilometrų nuo miesto, taksistui sumokėjo 150 litų.
„Jei taip padarytų mūsų firmos taksistas, iškart netektų darbo“, – išgirdęs šią istoriją sakė bendrovės „Meidos taksi“ direktorius Jonas Muraška. Jis spėja, kad negražiai pasipelnyti galėjo kažkas iš pavienių taksistų, vadinamųjų „dušmanų“. Tokių, gaudančių klientus prie arenos ar klubų praėjusią savaitę J.Muraška matė nemažai.
Pasak „Meidos taksi“ direktoriaus, didelio pelno jų įmonei krepšinio sirgaliai neatnešė, bet to ir buvo tikėtasi. „Žmonių taksi važiavo maždaug tiek, kiek paprastai važiuoja savaitgaliais“, – sakė J.Muraška. Nemažai svečių autobusais ar automobiliais po varžybų išvažinėdavo į kitus miestus, o likusieji dažnai po Panevėžį vaikštinėjo pėsčiomis.
Kadangi „Meidos taksi“ turi kelis septintos klasės BMW automobilius, su bendrove sutartį buvo sudariusi Lietuvos krepšinio federacija. Solidžiau, nei įprasti taksi automobiliai atrodančiais BMW buvo vežiojami federacijos svečiai. Štai ir praėjusią naktį vieną užsienietį „Meidos taksi“ vairuotojui teko vežti į Vilniaus aerouostą.
Melancholiškai antradienį buvo nusiteikęs ir Panevėžio „Cido“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas. „Gaila, kad jau viskas baigėsi“, – sakė dar vakar nuo aistruolių šūksnių drebėjusios arenos vadovas.
Ištuštėjusioje arenoje šiandien galima sutikti tik darbininkus, ardančius laikinai pastatytas papildomas sirgalių kėdes, įvairias pertvaras, vyniojančius kilometrus laidų, kurių prireikė krepšinio fiestos metu.
D.Visackas pasidžiaugė, kad į varžybas susirinkdavę sirgaliai jokių didelių eibių arenai nepridarė. Jis taip pat žavėjosi čempionato savanoriais pagalbininkais. Kai arenoje per vieną dieną buvo žaidžiamos trejos varžybos, jiems reikėjo itin greitai suktis. Kartais tebūdavo tik 15 minučių tarpas, kai, išėjus sirgaliams po vienų varžybų, į areną jau reikėdavo leisti kitų krepšininkų kovos stebėti atėjusius žiūrovus. Per tą laiką savanoriai spėdavo ir šiukšles tribūnose surinkti, ir sanitarinius mazgus išvalyti.
Vakar D.Visackui Lietuvos krepšinio sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla iškilmingai perdavė saugoti didžiulę Trispalvę, kuria čempionato metu buvo uždengtas arenoje įrengtas dviračių trekas. Ši daugiau nei 280 metrų ilgio vėliava sirgalių iniciatyva ir lėšomis buvo pasiūta specialiai šiam krepšinio čempionatui.