Bendriniai žodžiai – tik perkeltine prasme
Patentų biuras kaip prekės ženklus registruoja ne tik pačių užsakovų išsigalvotus naujadarus ar sukurtas sparnuotas frazes, bet ir kasdienės kalbos žodžius. Tačiau „užpatentuoti“ galima ne bet kokius bendrinės kalbos žodžius. „Bendrinės kalbos žodžiai gali būti registruojami tik tada, jeigu turi kokią nors simbolinę prasmę, - sako Ž.Danys. - Prekių ženklai nėra registruojami vien dėl savo semantinės prasmės.“
Tai reiškia, kad televizoriaus negalima pavadinti tiesiog „Televizorius“ ir užregistruoti šio žodžio kaip prekės ženklo bei įgyti išskirtinių teisių į jį. „Prekių ženklai, kurie sudaryti iš žodžių, yra kuo nors ypatingi ir nereiškia vien tiktai to paties daikto, kuris yra žymimas tuo ženklu“, - sako Patentų biuro direktoriaus pavaduotojas. Negalima užregistruoti prekės ženklo „duona“, „automobilis“, „namas“, jei jie reiškia būtent šiuos dalykus.
Tačiau Patentų biure yra užregistruotas ne vienas bendrinis žodis ar žodžių junginys. „Pavyzdžiui, yra prekės ženklas „Obuolys“. Turime restoraną „Obuolys“, turime kompiuterių gamintoją „Apple“. Prakąstas obuolys jaunajai kartai ko gero greičiau asocijuojasi ne su vaisiumi, o su kompiuteriu, - pasakoja Ž.Danys. - Tai reiškia, kad žodinis žymuo arba grafinis vaizdas nukrypo nuo semantinės tiesioginės reikšmės.“
Ar žodžių junginys „Lietuvos krepšinio rinktinė“, reiškiantis būtent Lietuvos krepšinio rinktinę, nėra bendrinis žodžių junginys, kuris negalėtų būti registruojamas prekės ženklu, Ž.Danys nesiėmė spręsti, bet pripažino, kad atvejis - ginčytinas.
Teisės į ženklą gali būti atšaukiamos
Prekės ženklas „Lietuvos krepšinio rinktinė“ užregistruotas 2009 m. gegužės 18 d. ir priklauso asociacijai „Lietuvos krepšinio federacija“. Užregistruoti ženklą ar ne, sprendimą priima ekspertas, dirbantis su konkrečia paraiška.
„Ekspertas nusprendė, kad žodžių junginys „Lietuvos krepšinio rinktinė“ yra unikalus pavadinimas, turintis skiriamąjį požymį, - sako Ž.Danys. - Čia net nepasakyta, ar tai vyrų krepšinio rinktinė, ar moterų, ar jaunimo, ar jaunių iki 18 metų. Visos šios rinktinės, kokios jos bebūtų, yra Lietuvos krepšinio rinktinės.“
Pasak Ž.Danio, konflikto dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo atveju pirmiausiai turi būti įrodyta, ar buvo padarytas pažeidimas, ar toks ženklas iš viso galėjo būti įregistruotas ir ar buvo padaryta kokia nors žala. „Šioje vietoje kils pagrindinis klausimas – ar apskritai žodžių junginys „Lietuvos krepšinio rinktinė“ gali priklausyti kokiam nors vienam subjektui“, - mano pašnekovas.
Kilus abejonių, ar ženklas iš viso gali būti registruotas, subjektas, apkaltintas dėl neteisėto ženklo panaudojimo, gali pateikti priešieškinį dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. „Jeigu patvirtinama, kad ženklas įregistruotas neteisėtai, išnykus ženklo registracijai, visi reikalavimai, kildinami iš to ženklo registracijos, taip pat panaikinami“, - teigia Ž.Danys.
Ženklas – ne elementai, o visuma
Banko „Snoras“ formuluotėje neminimas visas LKF „užpatentuotas“ trijų žodžių junginys „Lietuvos krepšinio rinktinė“, tiktai „Lietuvos rinktinė“, nors iš konteksto kiekvienam bus aišku, kas turima galvoje. Tačiau registruojant žodžių junginį, pavyzdžiui, šūkį „Reikia pinigų? Pinigų yra!“, niekas nesuteikia teisės į atskirus to junginio elementus.
„Rinktinių gali būti nemažai. Lietuvos vardo taip pat niekas negali pasisavinti. Dviejų žodžių iš to registruoto prekės ženklo tikrai negalime laikyti vien tiktai tam pareiškėjui priklausančiais objektais“, - sako Ž.Danys.
Registruojama ir įstatymo ginama būna atskiros ne ženklo detalės, o jo visuma. Išimtis gali būti tada, kai pažeidėjas panaudoja pačią stipriausią prekės ženklo dalį, be kurios tas ženklas tampa bereikšmis. Bet tai, pasak Ž.Danio, dažniausiai pasitaiko grafinių ženklų atveju.
Svarbiausia – neklaidinti vartotojo
Pasak Patentų biuro atstovo, pagrindinė ženklo paskirtis – atskirti tam tikro gamintojo ar paslaugos teikėjo prekes ar paslaugas ir neklaidinti vartotojo. Pavartojus žodžių junginį „Lietuvos rinktinė“, vartotojas nėra klaidinamas, nes omenyje turima būtent ji.
Pažeidimu nelaikoma net ir tai, kai naudojamas kitam asmeniui priklausantis ženklas, tačiau jis naudojamas teisingai, neklaidinant vartotojo. Pavyzdžiui, automobilių detalių parduotuvėse parduodamos tam tikrų automobilių detalės ir nurodomi tų automobilių prekių ženklai - „Audi“, „Ford“ ar BMW.
„Suprantama, kad tokios parduotuvė neturi tų automobilių gamintojų ir prekės ženklų savininkų sutikimo, tačiau vartotojas nėra klaidinamas, tik nurodoma, kad ten yra parduodamos būtent tokių automobilių detalės. Tokiu atveju naudojimas yra visiškai teisėtas“, - sako pašnekovas.
***
Prekės ženklų registravimo subtilumai
* Registruodami prekės ženklus, Patentų biuro ekspertai netikrina užsakovų pageidaujamų ženklų gramatikos taisyklių požiūriu, dėl to dažnai susilaukia kalbininkų priekaištų. Taip atsiranda ženklai, prieštaraujantys lietuvių kalbos taisyklėms – pavyzdžiui, žodžio viduryje pavartojama didžioji raidė („KristiAna“).
* Tas pats prekės ženklas gali būti užregistruotas kelis kartus. „Ženklas registruojamas ne apskritai visiems gyvenimo atvejams, bet konkrečioms prekių ir paslaugų klasėms,“ - sako Ž.Danys. Skirtingų prekių gamintojai ar paslaugų teikėjai gali užregistruoti tą patį vardą, bet jie rinkoje niekada nesusidurs. Svarbu, kad tuo pačiu pavadinimu žymimos prekės ar paslaugos būtų tokios skirtingos, jog vartotojas nebūtų klaidinamas.
* Tokių atvejų, kai sąmoningai siekiama suklaidinti vartotoją, užregistruojant labai panašų pavadinimą, pavyzdžiui, viena raide besiskiriantį nuo jau gerai žinomo prekės ženklo, pasitaiko, tačiau Patentų biuras negali atmesti tokių paraiškų. Kartais tai daroma netgi žinant, kad kils konfliktas, bet norint išpešti naudos net ir iš jo.
* Užregistruoti prekės ženklą kainuoja mažiausiai 480 Lt. 240 Lt mokama už patį paraiškos padavimą, po 120 Lt pridedant už kiekvieną papildomą prekių ar paslaugų klasę. Jeigu ekspertai nusprendžia ženklą įregistruoti, dar 240 Lt mokama už jo registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą.
* Už neteisėtą ženklo panaudojimą atsakomybė gali būti trejopa – administracinė, baudžiamoji ir civilinė. Žalos, padarytos ženklo savininkui, dydis būna labai nevienodas. Vienoks bus, jeigu bus neteisėtai pasinaudota nežinomu, neseniai įregistruotu prekės ženklu, o visai kitoks – tokiu, kaip, pavyzdžiui, „Coca Cola“. Prekių ženklų įstatymas, siekiant atbaidyti nuo galimo piktnaudžiavimo svetimais prekių ženklais, numato, kad iš pažeidėjo turi būti pareikalauta dviguba suma, nei buvo padaryta nuostolių ženklo savininkui.