Mažėjo ir Graikijos eksportas. Antrąjį ketvirtį jis krito 1,4 procento. Importas susitraukė dar labiau – 7,6 procento.
Statistika rodo, kad Graikijos ekonomikos situacija išlieka sudėtinga, nepaisant to, jog vyriausybė ėmėsi įgyvendinti antikrizines priemones. Nepagelbėjo Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo parama.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Graikijos ūkis sumenko 8,1 proc., ketvirtąjį 2010-ųjų – 8,8 procento.
Paskutinį kartą šalies BVP augo pirmąjį 2010-ųjų ketvirtį, o prieš tai paskutinis kartas, kai stebėtas Graikijos ūkio augimas, buvo trečiąjį 2008-ųjų ketvirtį.
Euro neatsisakys
Graikija mažina viešąsias išlaidas ir padidino mokesčius, kad gautų Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolą.
Nepaisant to, šios priemonės padarė daugiau žalos šalies ūkiui nei buvo tikimasi. Šaliai bus dar sunkiau pasiekti, kad šių metų biudžeto deficitas siektų 7,6 proc. BVP.
Birželį nedarbo lygis Graikijoje šiek tiek sumažėjo ir siekė 16 proc., tačiau jis nebuvo daug mažesnis už gegužę pasiektą rekordinį rodiklį - 16,6 proc. Pernai birželį nedarbas buvo 11,6 proc.
Dėl šalies ekonomikos nuosmukio Graikija kaltina gilesnę nei tikėtasi recesiją, tačiau ES ir TVF inspektoriai pabrėžia, kad Graikija per lėtai įgyvendina reformas, o Vokietijos politikai jau atvirai kalba apie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybę.
Graikija savo ruožtu tokią galimybę griežtai atmeta ir žada daryti viską, kad gautų 109 mlrd. eurų paskolą.
"Nėra jokios grėsmės, kad Graikija turės palikti euro zoną. Mes sparčiai įgyvendiname reformas", - ketvirtadienį sakė Graikijos vyriausybės atstovas Ilias Mosialos.