Tai dar kartą konstatavo Finansų ministerija, remdamasi Europos Komisijos duomenimis. Pavyzdžiui, Estijoje litras 95 markės benzino rugpjūčio 29 dieną neatskaičius mokesčių kainavo 17 centų mažiau nei Lietuvoje. Latvijoje – 5 centais.
Mūsų šalies degalinėse benzinas parduodamas brangiausiai visame regione. Dyzelino kainos neatskaičius mokesčių mūsų šalyje taip pat yra didžiausios.
Tokia pati padėtis buvo ir prieš metus. Analitikai aiškina, kad kol kas valdžios pažadai didinti konkurenciją degalų rinkoje darbais nevirto. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje importuotojai smarkiai stumdosi, o tokios grumtynės turi nemažai įtakos kainoms.
Pernai rugpjūtį ir Lietuvoje buvo pagerintos sąlygos importui, tačiau tai nieko nepakeitė. Verslininkams buvo leista laikyti tik 30 proc. privalomo rezervo kitose ES šalyse.
Energetikos ministerija tada žadėjo, jog dėl to degalai atpigs bent 7 centais už litrą, o rinkoje atsiras daugiau konkurencijos.
Tačiau taip nenutiko. Kodėl? „Tai – tiktai kosmetinis pagražinimas”, – teigė Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Mat latviai užsienyje gali saugoti visą rezervą, o Lietuvoje tokie pokyčiai numatomi tik 2015 metais. „Todėl iš esmės šios pataisos nieko nepakeitė”, – teigė L.Vosylius.
Žadėtų importuotojų mūsų šalyje irgi nematyti. Net ir „Lukoil Baltija” tanklaiviai su degalais daugiau nebeplaukia.
„Nėra jokio degalų importo kelio į Lietuvą. Viskas perkama iš vieno tiekėjo – „Orlen Lietuva”.
Akivaizdu, jog nėra jokios konkurencijos didmeninėje rinkoje”, – apibendrino banko „Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.
Atrodo, mažmenininkų neišgąsdino ir Konkurencijos tarybos vizitai. Nors degalais prekiaujančių kompanijų biuruose buvo atliktos kratos, tai neprivertė verslininkų sumažinti apetitą.
„Mažmenininkai nemažina savo maržų.
Matyt, tikrai neišsigando Konkurencijos tarybos veiksmų”, – svarstė T.Povilauskas.