Beveik 29 proc. šalies gyventojų netiki energetine nepriklausomybe ir mano, kad energetinė nepriklausomybė - tai mitas, sukurtas politikų.
Tai parodė savaitraščio „Litovskij kurjer“ užsakymu viešosios nuomonės ir tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Tačiau premjeras Andrius Kubilius birželį priimtas Gamtinių dujų įstatymo pataisas ir jų įgyvendinimo įstatymą mato kaip vieną iš papildomų instrumentų Lietuvai derantis su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei prakalbus apie jos komandai daromą spaudimą iš lobistinių grupių dėl šilumos ūkio pertvarkos, premjeras sako, kad Vyriausybė tokio spaudimo nejaučianti, bet remianti šalies vadovės iniciatyvą reformuoti šį sektorių. A.Kubilius mano tikįs, kad artėjant šildymo sezonui Seimui rudens sesijoje pavyks priimti tai reglamentuojantį įstatymo projektą. Ministras pirmininkas pakartojo savo anksčiau išsakytą poziciją, jog šilumos kainos priklauso nuo savivaldybių gebėjimo su tuo susitvarkyti. Dėl to šilumos ūkio pertvarkyme atsakomybę turi prisiimti ne tik Vyriausybė ar Seimas, bet ir savivaldybės.
„Naujasis Gamtinių dujų įstatymas, kuris numato dujų sektoriaus pertvarką, mes jį matome kaip vieną iš papildomų instrumentų mums siekiant derėtis ne tiek dėl šilumos kainų, kiek dėl dujų kainų su Rusijos kompanija „Gazprom“. Bet, be abejo, šilumos kainos didele dalimi priklauso ir nuo dujų kainų. Turiu pasakyti, kad derybos su Rusijos kompanija „Gazprom“ tikrai vyksta, bet jos nėra lengvos ir paprastos“, - interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės vadovas sakė, kad jį kartais stebina, jog rusų dujų milžinė nemato, kaip keičiasi dujų rinkos pasaulyje ir Europoje, bei priminė, kad Lietuva - ne vienintelė valstybė, turinti problemų su „Gazprom“ dėl parduodamų dujų kainų politikos. Italijos, Vokietijos taip pat yra arbitražiniuose ginčuose, tą padaryti ketina ir Ukrainos įmonė.
„Bandymai tartis su „Gazprom“ tartis dalykiškai ir argumentų kalba ne mums vieniems yra pakankamai sudėtinga tol, kol „Gazprom“ iš tiesų turi, ypač taip kaip Lietuvoje, monopolines teises tiekti dujas ir tomis teisėmis labai ryškiai piktnaudžiauja. Todėl mūsų planas 2014 metais turėti suskystintų dujų terminalą yra, be abejonės, ypatingos gyvybinės svarbos Lietuvai ir šį projektą realizuojame pačiu didžiausiu tempu“, - sakė Premjeras ir pridūrė, jog Lietuva derybose su „Gazprom“ bando išnaudoti visas galimybes, į tai įtraukiant Europos Komisiją, tačiau rezultatas priklauso nuo abiejų pusių.
Naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą Seimas priėmė birželio pabaigoje.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais yra siekiama įgyvendinti Dujų direktyvoje numatytą modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo veiklų, t. y. atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.
Įstatyme yra įtvirtinama, kad Lietuvoje vykdoma gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų, atskiriant nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę. Pagal priimtas pataisas šis reikalavimas nebus taikomas integruotai gamtinių dujų įmonei, skirstančiai ir (arba) tiekiančiai gamtines dujas mažiau kaip 100 tūkstančių vartotojų.
Kas aštuntas šalies gyventojas (13 proc. mano, kad nors ir tektų mokėti už energiją daugiau, Lietuvai būtina turėti savo atominę elektrinę, kad būtų užtikrinta energetinė nepriklausomybė.
Kas dešimtam šalies gyventojui (10 proc.) priimtini abu variantai - Visagino AE statyba bei dalyvavimas Kaliningrado projekte.
Daugiau nei pusė - 58 proc. - šalies gyventojų netiki, kad po 10-15 metų Lietuvoje veiks Visagino atominė elektrinė (VAE). Trečdalis mano, kad greičiausiai Lietuva neturės veikiančios VAE per artimiausius 10-15 metų, ketvirtadalis - 25 proc. - nusiteikę visai pesimistiškai ir netiki, kad VAE bus pastatyta ir veiks per artimiausius 10-15 metų.
Iš viso trečdalis - 33 proc. - šalies gyventojų tiki VAE projekto sėkme (9 proc. - taip, tiki, ir 24 proc. mano, kad greičiausiai taip).
Beveik du trečdaliai - 65 proc. - Lietuvos gyventojų žino, kad kaimynystėje, Kaliningrado srityje, bus statoma Baltijos atominė elektrinė, o ketvirtadalis teigė, kad yra girdėję - 24 proc.
Visi Utenos apskrities gyventojai žino (93 proc.) arba yra girdėję (7 proc.) apie gretimais statomą AE.
Mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai (2000-30000 gyv.) dažniau teigė esą girdėję apie AE statybas Kaliningrado srityje.
8 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kad Kaliningrado srityje bus statoma Baltijos atominė elektrinė.
Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) yra arba kategoriškai prieš šį konkretų projektą ir mano, kad Lietuva turi padaryti viską, kad jo nebūtų (23 proc.), arba prieš bet kokias atominių elektrinių statybas (22 proc.).
Ketvirtadalis - 25 proc. - šalies gyventojų sutiko su teiginiu, kad Kaliningrado srities projektas - Rusijos valstybės reikalas ir niekas negali nurodyti, ką ir kur statyti, ir Lietuva negali kištis į kitų valstybių reikalus.
Panaši dalis (27 proc.) šalies gyventojų yra tos nuomonės, kad Lietuva turi konstruktyviai susitarti su Rusija ir dalyvauti atominės elektrinės statybos ir eksploatavimo derybose.
Beveik pusė šalies gyventojų - 45 proc. - palaiko Lietuvos verslo siekį dalyvauti Kaliningrado atominės elektrinės statybose: 21 proc. - palaiko, 24 proc. - greičiausiai palaiko.
Kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) nepalaiko Lietuvos verslo siekio dalyvauti Kaliningrado AE statybose: : 22 proc. - nepalaiko, 18 proc.- greičiausiai nepalaiko.
Tarp priežasčių, kodėl palaiko Lietuvos verslo siekį dalyvauti Kaliningrado AE statybose buvo nurodoma: žmonėms bus darbo (30 proc.); gaus naudos, pelno (12 proc.); bus pigesnė elektra (10 proc.); pagerės santykiai tarp valstybių (8 proc.); didesnė patirtis (7 proc.); tai privatus verslas (7 proc.).
Nurodydami priežastis, kodėl nepalaiko dalyvavimo Kaliningrado AE statybose, buvo nurodoma, kad tiesiog nepalaiko, nepritaria (19 proc.); reikia savo elektrinę statyti ir prižiūrėti (11 proc.); nėra reikalo iš viso dalyvauti AE statybose (8 proc.); tai ne Lietuvos reikalas (6 proc.).