„Pajamos iš mokesčių, kurie yra jautrūs pajamų nemokėjimui, yra milijardu litų geresnės, nei pernai. Vertiname, kad apie trečdalį šių pajamų pavyko surinkti, ne dėl to, kad ekonomika buvo geresnė nei prognozuota, o dėl to, kad geriau dirbo valstybės institucijos, geriau buvo mokami mokesčiai“, - penktadienį sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, ministrė tvirtino, kad plano surinkti milijardą litų iš „šešėlio“ nebuvo išvis.
„Nėra tokio dalyko, kaip milijardas iš šešėlio. Aš labai apgailestauju dėl tokios „tautosakos“. Nežinau, kas ją sukūrė, bet tas tegu tą tautosaką ir aiškina“, - kalbėjo ministrė.
„Finansų ministerija tik įvertino, kad potencialas šįmet surinkti daugiau mokesčių be jokio mokesčio didinimo gali būti apie milijardas litų. Bet akivaizdu, kad užtruks, kol šis potencialas bus pasiektas. Papildomų mokesčių surinkimo priemonių poveikis nėra greitas“, - kalbėjo ji.
Nuostolingiausia - prekyba benzinu
Prasčiausiai su „šešėliu“ valstybei sekasi kovoti benzino prekyboje. Daugiausia dėl didžiulės kontrabandos legalūs benzino pardavimai šįmet nusmuko beveik dešimtadaliu, todėl sumažėjo ir valstybės pajamos iš benzino akcizo, pripažino ministrė.
Tačiau ji sakė neketinanti siūlyti mažinti benzino akcizo, kad jis pigtų.
Nes, tvirtino ministrė, sumažėjęs mokestis ne tiek pigintų benziną, kiek augintų benzino kainas nustatančių verslininkų pelnus. Tai, pasak jos, rodo Lietuvoje itin aukšta dyzelino kaina – atskaičius valstybės dalį, šio kuro litras verslininkus praturtina 20 centų daugiau, nei Estijoje.
„Nematau prielaidų manyti, kad mažinamas akcizas ką nors pakeistų“, - sakė I.Šimonytė. Viltis kovoti su benzino kontrabanda ji siejo daugiausia su tuo, kad iš dažnai sieną kertančių žmonių yra pradėta reikalauti sumokėti mokesčius už įvežamą benziną.
Per pirmą metų pusmetį iš „šešėlio“ pavyko ištraukti apie 50 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio bei apie 200 mln. litų gyventojo pajamų mokesčio, sakė ministrė. Geresnės buvo ir „Sodros“ pajamos.
Šįmet „karpymų“ nebebus
Šiuo metus valstybė turėtų baigti nesurinkusi apie 200 mln. litų pajamų, planuotų gauti pardavus taršos leidimus, valstybės žemę, taip pat Lietuvos bankui išmokėjus dalį savo uždarbio.
Todėl, pasak I.Šimonytės, valstybė turės atsisakyti išlaidų, kurioms numatytos šios pajamos. Tarp jų 100 mln. litų turėjo būti skirta daugiabučiams renovuoti, 50 mln. litų – ekologiškiems autobusams pirkti bei biokuro šildymo katilams įrengti įvairiuose miestuose.
Daugiau „karpymų“ šįmet nėra planuojama, sakė ji.
„Pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio prognozės viršytos, o pelno mokesčio ir akcizų prognozės neįvykdytos. Neplanuotos PVM ir GPM pajamos „padengia“ kitų mokesčių atsilikimą. Manome, kad tokios tendencijos išliks iki metų pabaigos“, - sakė I.Šimonytė.
Pasak ministrės, nėra jokios rizikos, kad atotrūkis tarp valstybės pajamų ir išlaidų bus didesnis, nei planuota metų pradžioje – 5,8 proc. ekonomikos.
Šiam trūkumui padengti valstybė skolinasi milijardus litų. Todėl šįmet valstybės skola didės apie 5,97 mlrd. litų.
Kovoti prieš kartelį
Gausiausios opozicinės jėgos parlamente socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė, kad benziną galėtų atpiginti geresnė kova su benzino pardavėjų karteliu.
„Manau, kad yra susitarimai tarp prekiautojų benzinu. Konkurencijos taryba turėtų aktyviau tai kontroliuoti, daryti išsamesnę analizę“, - sakė politikas.
Pasak jo, konkurencija augtų, jei būtų galima benziną į Lietuvą vežti iš Baltarusijos bei Rusijos.
A.Butkevičius, skirtingai nei I.Šimonytė, yra įsitikinęs, kad metų gale Lietuva pajus gilėjančios Europos krizės bangas, todėl nukentės ir ekonomika, ir valstybės pajamos iš mokesčių.