„Šie metai sudėtingi mūsų šaliai. Tačiau esame
amerikiečiai, Esame tvirtesni negu laikai, kuriais gyvename, ir
didesni už savo politiką“, - B.Obama pareiškė susipriešinusiam
Kongresui, ragindamas įstatymų leidėjus veikti vieningai.
„Taigi reaguokime į šį momentą“, - pridūrė prezidentas,
siekiantis atkurti visuomenės pasitikėjimą jo gebėjimu vadovauti,
pateikdamas planą, kuriame mokesčių mažinimas derinamas su
investicijomis. Šiuo planu siekiama sumažinti nedarbą, šiuo metu
siekiantį 9,1 proc., dėl kurio kyla pavojus, kad nusivylę
amerikiečiai ateinančiais metais neperrinks B.Obamos kitai
kadencijai.
Kovingai nusiteikęs B.Obama, stovintis priešais didelę JAV
vėliavą Atstovų Rūmų salėje, sakė, kad jo siūlomas Amerikos
darbo vietų įstatymas padės žmonės grįžti į darbą ir
papildyti tebedirbančių kišenes.
„Jis suteiks sukrėtimą ekonomikai, kuri yra įstrigusi...
Turėtumėte priimti šį planą dėl darbo vietų tuojau pat, -
pabrėžė šalies vadovas. - Ketinu išplatinti šią žinią
kiekviename šios šalies kampelyje.“
Susipriešinimas Vašingtone buvo akivaizdus ir B.Obamai sakant
šią kalbą. Demokratai džiaugsmingai sveikino investicijų planus,
o respublikonai akmeniniais veidais klausėsi prezidento raginimų
didinti mokesčius turtingiesiems.
B.Obamos pasiūlyto plano perspektyvos neaiškios, žinant
įnirtingą respublikonų pasipriešinimą naujoms biudžeto
išlaidoms, kurios nebūtų kompensuotos taupymo priemonėmis. Viltis,
kad šis planas bus priimtas, taip pat mažina itin didelis polinių
stovyklų susipriešinimas, kurį dar labiau kursto artėjantys
rinkimai.
Respublikonas Mittas Romney, kovojantis su savo
pagrindiniu varžovu Teksaso gubernatoriumi Ricku Perry
dėl teisės tapti savo partijos kandidatu į prezidento postą
ateinančiais metais, greitai išleido savo rinkimų kampanijos vaizdo
klipą, kuriame argumentuojama, kad nuo B.Obamos kadencijos pradžios
Amerikoje darbo neteko beveik 2,5 mln. žmonių.
„Pone prezidente, jūs pavėlavot 960 dienų“, - pabrėžė jis.
Tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris, kuris gali nulemti B.Obamos plano likimą,
pateikė atsakymą taikesniu tonu nei jo ugninga retorika, kuri
skambėjo liepą vykstant debatams dėl šalies įsiskolinimo.
„Prezidento pasiūlymai, išdėstyti šį vakarą, verti
apsvarstymo. Tikimės, kad jis taip pat rimtai apsvarstys mūsų
idėjas“, - nurodė J.Boeneris.
Kylanti respublikonų žvaigždė senatorius Marco Rubio taip pat atsakė mandagiai, tačiau perspėjo, jog prezidento
plane „daug kas skamba panašiai kaip dalykai, kuriuos jau esame
išbandę - pavyzdžiui, didesnės vyriausybės išlaidos“.
Tuo tarpu B.Obama sako, kad jo planui, kurio vertė perpus
mažesnė nei 2009 metais prezidento pasiūlytos ekonomikos skatinimo
programos, kuriai pasipriešino respublikonai, skirtos investicijos
bus visiškai kompensuotos išlaidų mažinimo priemonėmis, kurių
bus imtasi ateityje, kai baigsis ekonomikos krizė.
Prezidentas jau anksčiau perspėjo, jog tuo atveju, jeigu šis
planas būtų blokuotas, jis per savo rinkimų kampaniją akcentuos
respublikonų atsakomybę ir troškimą pašalinti jį iš Baltųjų
rūmų, aukojant netgi patriotinę pareigą atgaivinti šalies
ekonomiką.
Pagrindinė naujojo plano dalis - didesnis nei prognozuota darbo
užmokesčio fondo mokesčio mažinimas darbuotojams ir darbdaviams,
dėl kurio šalies iždas negautų apie 240 mlrd. dolerių, tačiau
šie pinigai papildytų žmonių, kuriems labiausiai stinga lėšų,
kišenes, paskatintų vartojimą ir padrąsintų įmones samdyti
naujus darbuotojus.
B.Obama atsikirto respublikonams, kurie skundžiasi dėl Baltųjų
rūmų pasiūlymų didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams
ir užkamšyti įstatymų spragas, leidžiančias didžiosioms
bendrovėms išvengti mokesčių.
„Tai nėra didžioji politinė dvikova. Tai ne klasių kova. Tai
paprasta matematika, - pažymėjo jis. - Esu pakankamai įsitikinęs,
jog žinau, ką pasirinktų dauguma amerikiečių. (Šalininkų ir
priešininkų balsų santykius) netgi nebūtų apylygis, ir mums
laikas padaryti, kas būtų tinkama mūsų ateičiai.“
Į B.Obamos pasiūlyto plano 447 mlrd. dolerių kainą
įskaičiuoti 175 mlrd. dolerių, kurių biudžetas nesurinktų,
ateinančiais metais perpus (iki 3,1 proc.) sumažinus darbo
užmokesčio fondo mokestį darbdaviams.
Iš šių mokesčių finansuojamas Socialinio draudimo pensijų
programa ir sveikatos apsaugos programa „Medicare“ senyvo amžiaus
piliečiams. Pareigūnai nurodė, kad mažinant mokesčius lėšos bus
nukreipiamos gyventojams, kuriems labiausiai jų reikia ir kurie
labiausiai linkę jas išleisti.
B.Obama taip pat siūlo mažinti perpus darbo užmokesčio fondo
mokestį 98 proc. įmonių, kurių užmokesčio fondas ne didesnis nei
5 mln. dolerių, siekiant skatinti naujų darbuotojų samdymą.
Bendrovės gali būti kuriam laikui visiškai atleistos nuo šio
mokesčio, jeigu jos sukurs naujų darbo vietų arba padidins
atlyginimus tebedirbantiems žmonėms, didindamos savo darbo
užmokesčio fondą iki 50 mln. dolerių.
Vienas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog darbo
užmokesčio fondo mokesčio naudojimas paklausai skatinti yra
„elegantiškas“ būdas užtikrinti, kad žmonės „gautų didesnius
atlyginimus, turėtų daugiau pinigų savo kišenėse“.
B.Obama taip pat pasiūlė investuoti 50 mlrd. dolerių į
automagistralių, geležinkelių ir oro uostų modernizaciją, o
pareigūnai teigia, kad ši programa padėtų grįžti į darbą
šimtams tūkstančius statybų darbininkų.
Prezidentas paragino Kongresą skirti 10 mlrd. dolerių
nacionalinės infrastruktūros bankui, kuris skatintų investuoti
privačias ir viešąsias lėšas į įvairius projektus.
Be to, B.Obama siūlo 35 mlrd. dolerių vertės programą, kuri
padėtų išsaugoti 280 tūkst. mokytojų, taip pat policininkų ir
ugniagesių darbo vietas. Tokiu būdu siekiama išvengti etatų
mažinimo vietos ir valstijų valdžios struktūrose, kuris blogina
nedarbo rodiklius.
Į B.Obamos planą taip pat įtraukti keli kiti projektai:
- 30 mlrd. dolerių programa 35 tūkst. viešųjų mokyklų
modernizuoti.
- Mokesčių lengvatos „grįžtantiems didvyriams“, skirtos
skatinti Irako ir Afganistano karų veteranų įdarbinimą.
- 49 mlrd. dolerių vertės programa, pagal kurią planuojama
pertvarkyti ir pratęsti draudimo išmokų mokėjimą ilgalaikiams
bedarbiams.
Analitikai ir pramonės grupės šiuos planus vertina įvairiai.
JAV Prekybos rūmų generalinis direktorius Thomas Donohue pareiškė, kad B.Obamos „idėjos, regis, nepasieks tikslo“,
ir paragino prezidentą „išlaisvinti ir grandinių“ verslą,
supaprastinant reguliavimą.
Tačiau nepriklausomo Ekonomikos politikos instituto ekspertas
Lawrence'as Mishelis mano, kad šis planas yra
„rimtas, solidus mėginimas“, kuris galėtų padėti išsaugoti arba
sukurti kelis milijonus darbo vietų.