"Nepaisant visų mūsų paklydimų, mums
pavyko sukurti socialinės ekonomikos pagrindus. Nesiečiau šio
darbo rezultato tik su valdžios sprendimais. Socialinė rinkos
ekonomika kuriama milijonais mikrosprendimų, tiek įmonių lygiu,
tiek namų ūkių lygiu, - kalbėjo G.Nausėda. - Socialinė rinka pirmiausia – atsakomybė. Darbdavių
prieš darbuotojus, darbuotojų – prieš darbdavius. Kai matau kai
kuriose valstybėse daužomas vitrinas, niokojamą visuomenės turtą.
Žala daroma visuomenei ir tai žingsnis tolyn nuo socialinės rinkos
ekonomikos, o ne link jos."
Kas yra socialinė ekonomika?
Socialią arba socialinę ekonomiką G.Nausėda pirmiausiai sieja su požiūriu į dirbančiuosius. "XXI a. darbo
jėga nėra tik gamybos veiksnys. Žmonės yra visuomenės pamatas.
Be žmonių, kurie dirba ir kuria, neįmanoma sėkminga visuomenės
raida. Kuo greičiau atsisakysime ydingo darbo jėgos įsivaizdavimo,
tuo lengviau bus kurti socialinės rinkos ekonomiką", - sakė ekonomistas.
G.Nausėda pasakojo, kad augimo metu socialinės politikos uždavinys - perskirstyti sukurtas gėrybes. Socialinės politikos tikslas nuosmūkio metu,
kai nėra ką perskirstyti, turėtų būti sumažinti
krizės žalą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Kol kas Lietuvoje tai padaryti sekasi sunkiai. Eksperto teigimu, per krizę atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių gaunamų pajamų padidėjo. "Milijonieriai turėjo netekti (turto), tačiau Lietuvoje taip nenutiko. Didelį vaidmenį suvaidino pensijų mažinimas ir padidėjęs nedarbo lygis", - pastebėjo ekonomistas.
Ekonomikai reikia krypties
Visgi jis nemato galimybių šiuo metu kaip nors stipriai pagerinti labiausiai pažeidžiamų asmenų gyvenimo sąlygas. Bendrasis vidaus produktas pastaraisiais metais sumenko 15 proc. Krizė gražino Lietuvą kone į 2000 metus. "Kalbėti apie dosnią ar išskrtinę socialinę politiką būtų neprotinga", - teigė G.Nausėda.
Anot eksperto, viena rimčiausių Lietuvos ekonomikos ydų yra jos stichiškumas ir didžiulė priklausomybė nuo politinio ciklo. "Nėra aiškios strategijos, į kokius makroekonominius rodiklius ir kokiu dažnumu orientuojami socialinės politikos sprendimai. Kai šito nėra, formuojasi nuogas politinis interesas, - sakė G.Nausėda. - Senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos paprastai didinamos prieš rinkimus. Pavyzdžiui, 2008 metais prieš rinkimus buvo drastiškai padidintos pensijos, kurias vėliau reikėjo mažinti. Politikai, tiek kairiosios, tiek dešiniosios pakraipos, turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, jog artėja globalinė krizė, tačiau vis tiek priėmė sprendimą didinti pensijas."